Seimo narės S. Lengvinienės pranešimas: „Klampus švietimo pokyčių sūkurys“

2023 m. birželio 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

Egzaminų karštligei jau pasiekus finišo tiesiąją, nenutyla kalbos apie atnaujinamą ugdymo turinį, kuris startuos nuo šių metų rugsėjo. Su egzaminais tai susiję tuo, kad besikeičiant programoms,  keisis ir vertinimo sistema. Nuo kitų mokslo metų turėtume pradėti tikrinti mokinių kompetencijas, o ne žinias.

Ką tai reikš – kol kas dar niekas nežino, tačiau žengiame deklaracinį žingsnį link labiau inovatyvaus požiūrio švietimo srityje. Papildomai nuo kitų metų mokyklose turėsime ir privalomus nacionalinius pasiekimų patikrinimus, o didžiausia naujovė – vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai, kurie sudarys 40 proc. galutinio brandos egzamino rezultato.

Didžiausią diskusiją kelia pasiruošimas – ar esame pasirengę naujovėms? Tam patikrinti neturime jokių kokybinių ar kiekybinių rodiklių. Remiantis pokyčių teorijomis, 100 proc. pasisekimo niekada nepasieksime, nes švietimo sistemoje nieko nebūna 100 proc. Galbūt to ir nereikia – tiesiog turime ieškoti kompromisų, auksinio vidurio, kuris mums padės judėti toliau.

Remiantis naujausiais duomenimis, Nacionalinio švietimo agentūros mokytojų mokymais pasinaudojo apie 6 tūkst. mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tikisi, kad žinios bus perduotos skėtiniu būdu, ir taip mokytojai pasiruoš jau šį rudenį startuojančioms atnaujintoms programoms. Nežinomas skaičius mokytojų, kurie pasinaudojo savivaldybių ir privačių tiekėjų siūlomais mokymais. Galime tik svarstyti, kokia buvo mokymų kokybė ir efektyvumas.

Kyla klausimas, kiek mūsų mokytojai yra savarankiški ir gali patys pasiruošti pokyčiui, o kiek yra jau demotyvuotų pedagogų švietimo sistemoje, kuriems reikės viską perkramtyti ir sudėti į lenteles.

Mokytojai per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžius ir ne tik, įgarsino, kad laiko pamokoms pasiruošti prireiks daug daugiau ir norėjo sužinoti, kaip šis papildomas darbas bus atlygintas. Galima tik pasidžiaugti, kad šį kartą ŠMSM atsiliepė į mokytojų pagalbos šauksmą ir subūrė darbo grupę, kurioje svarsto atlyginimų pakėlimo klausimą mokytojams, kurie dirba pagal atnaujintas programas. Svarstomas pedagogų atlygio pokytis yra laikinas ir nedidelis, nes atlyginimo dalis, skiriama mokytojams už pamokų paruošimą, padidės 20 proc. Tai – jau pradžia, bet ar pakankama, norint motyvuoti mokytojus atitinkamai diegti naujas programas?

Antras svarbus pokyčių dėmuo, darantis didelę įtaką atsinaujinančio ugdymo procesui, yra ugdymo priemonės. Šiuo metu ŠMSM patvirtino 4 vadovėlius pradiniam ugdymui, kuriuos iš leidyklų mokyklos galės užsisakyti rugsėjį. Taip pat skirtas papildomas 8,5 mln. eurų finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų atrinktiems arba naujiems vadovėliams.

Dažnai teigiama, kad fizikos ar matematikos mokslų esmė nepasikeis ir naujuose vadovėliuose, taigi, kodėl yra taip svarbu turėti tas naujas priemones? Sutinku, kad dar niekas Pitagoro teoremos neatšaukė ir jos galima mokytis ir iš senų vadovėlių, tačiau senas vadovėlis – papildomas krūvis mokytojams, kurie turi atrinkti, kokius senojo vadovėlio puslapius naudoti.

Žinoma, mūsų suvokimas, visas mokslo pasaulis keičiasi labai sparčiai ir vadovėliai, kad spėtume sekti visas naujoves, turėtų būti atnaujinami vos ne kiekvienais metais. Čia į pagalbą ateina dirbtinio intelekto modeliai. Mokiniai ir studentai jau naudojasi jų privalumais ir kuria rašinius bei sprendžia uždavinius pasitelkdami ChatGPT. Mokytojai taip pat turėtų sekti inovacijas bei taip padėti ir sau rengiant ugdymo ar pamokų planus. Deja, jau dabar galime pastebėti, kad dirbtinis intelektas – tik dar vienas pokytis, keliantis spaudimą švietimo srityje.

ŠMSM pranešė, kad jau 27 dalykų ilgalaikiai planai yra paruošti visoms klasėms, 14 dalykų – nelyginėms, o kai kurie dar tik rengiami. Nors procesai vyksta, vis dėlto ir toliau negalime teigti, kad žinome, kiek ir ko mūsų švietimo sistemai iš tiesų reikia, jog galėtume pradėti naują skyrių valstybės švietimo sistemoje.

Bene daugiausiai dėmesio sulaukianti atnaujinamų programų dalis – tarpiniai vienuoliktokų patikrinimai. Būtent šiuo klausimu labiausiai išsiskiria švietimo bendruomenės nuomonės. Idėja iš principo yra gera – sumažinanti valstybinių egzaminų „svorį“ ir abiturientų emocinį krūvį. Tačiau, ar visame procese tarpiniai egzaminai netaps dar vienais papildomais egzaminais, kurie dar labiau apkraus ne tik mokinius, bet ir mokytojus, – nežinia. Skubant tokias permainas įgyvendinti, šio proceso gerai neįvertinus, neapsvarsčius ir nepasiruošus, už tokios reformos nesėkmę sumokės jauni žmonės.

Detaliai yra svarstomas ir sveikintinas pasiūlymas suteikti vienuoliktokams galimybę perlaikyti šiuos tarpinius egzaminus pagrindinės sesijos metu, jeigu jie nebus patenkinti savo rezultatais. Taip bandoma atsižvelgti į mokinių ir mokytojų baimę dėl pasiruošimo trūkumo ir nežinomybės. Šiuo metu jau yra parengti ir išbandyti matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros tarpinių egzaminų pavyzdžiai. Kitų dalykų tarpinių egzaminų pavyzdžius, ŠMSM viceministro teigimu, Nacionalinė švietimo agentūra yra įsipareigojusi parengti iki šios vasaros pabaigos.

Galima sakyti, kad esame užstrigę švietimo sistemos pokyčių sūkuryje. Baigiasi mokslo metai, kai buvo kalbama apie daug naujovių ir reformų. Šių metų „švietimo baterija“ jau išsekusi, o laiko jos pasikrauti nėra. Mokytojai, sulaukę šių egzaminų pabaigos, iškart turės pradėti ruoštis naujiesiems.

Daugiau informacijos:

Aurelija Karaliūtė-Kamičaitė

Seimo Laisvės frakcijos atstovė spaudai

Mob. 8 638 61 646

El. p. [email protected]