Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Mūsų istorinė patirtis sako: su nužmoginta sistema neįmanoma susitarti“
2023 m. birželio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba, pasakyta minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti:
Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)
Gerbiami politiniai kaliniai, tremtiniai ir jų šeimų nariai,
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, Prezidente Valdai Adamkau, pirmasis atkurtosios valstybės vadove Vytautai Landsbergi, Ekscelencijos ambasadoriai, Seimo nariai, mieli Lietuvos žmonės!
Kasmet minėdami Gedulo ir Vilties dieną, kai 1941m. birželio 14-ąją prasidėjo pirmasis masinis trėmimas, bei Okupacijos ir Genocido dieną, kai birželio 15-ąją 1940-siais Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, pagerbiame sovietinės agresijos aukas, prisimename visus tuos, kurie didvyriškai kovojo su totalitarine agresija.
Istorija nėra tik dūmas, neblaškomas vėjo. Ji neišnyksta be jokio pėdsako, o veikia mumyse ir per mus. Praeitį įsisąmonindami suteikiame jai kryptį, kokybę, sąsają su dabartimi ir ateitimi.
1941 m. birželio 14-oji, o prieš tai 1940 m. birželio 15-oji, yra ne vien skaudūs Lietuvos istorijos puslapiai. Tai ir Europos istorija. Tai kruvini pavyzdžiai neišprovokuotos sovietinės agresijos, kuri buvo vykdoma pagal susitarimą su nacistiniu režimu. Pastarasis yra sulaukęs griežto, ryžtingo pasmerkimo Europoje ir visame pasaulyje. Deja, sovietiniai, ypač stalininio laikotarpio nusikaltimai, dar nėra taip pat ryžtingai įvertinti. Jų pasmerkimas bendroje Europos sąmonėje dar nėra savaime suprantamas.
Neišprovokuota karinė agresija prieš Ukrainą žymia dalimi yra recidyvas sovietinės totalitarinės sistemos, kuri dabar Rusijoje sparčiai reabilituojama ir pritaikoma prie šiandienos realijų.
Mūsų istorinė patirtis sako: su šita nužmoginta sistema neįmanoma susitarti. Neįmanoma jos atžvilgiu likti neutraliam. Jos veikimo būdas – prievarta. Ji pripažįsta tik jėgą. Laviruojantys, ieškantys kompromisų, kalbantys apie kažkokius taikos susitarimus turi suprasti, kad tai leidžia tai sistemai persitvarkyti, atgauti jėgas, pasiruošti kitam agresijos etapui.
Kiekvienas karas anksčiau ar vėliau baigiasi taika, tačiau taika privalo būti teisinga. Šiandien teisingos taikos pagrindas yra Ukrainos pergalė, kuri, tikiu, duos pradžią tos nežmoniškos sistemos pabaigai.
Tikiu, ateis laikas, kai priskirti save sovietiniam totalitariniam paveldui bus tolygu vadintis nacizmo šalininku. Taip per Rytų ir Vakarų istorinės atminties sąsają Europos sąmonėje būtų atstatytas teisingumas – ir europiniu, ir tarptautiniu lygiu.
Nusikaltėliai turi gauti teisingą atpildą, jų nusikaltimai pasmerkti. Didvyriškumas privalo būti įvertintas. Aukos turi būti prisimintos. Tai normalaus, civilizuoto gyvenimo pagrindai, kurie buvo negailestingai naikinami, bet nesunaikinti.
Prašyčiau tylos minute pagerbti visų sovietinės agresijos aukų, visų, didvyriškai besipriešinusių agresijai, o taip pat ir žuvusių Ukrainos karių, atminimą.
Dėkoju už dėmesį.
Eglė Saulė Trembo