Jaunimo ir sporto reikalų komisija: siekiant priimti geriausius jaunimo politikos sprendimus, būtina dažniau stebėti jaunimo situacijos pokyčius

2021 m. kovo 18 d. pranešimas žiniasklaidai

Kovo 17 d. posėdyje Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija susipažino su 2020 m. Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros užsakymu atlikto jaunimo problematikos problematikos tyrimo rezultatais.

Paskutinį kartą panašus tyrimas buvo atliktas 2010–2011 metais. Komisijos nariai pažymėjo, kad tokius tyrimus būtina vykdyti dažniau nei kas 10 metų, siekiant stebėti jaunimo situacijos pokyčius ir priimti atitinkamus jaunimo politikos sprendimus. „Būtų naudinga, kad tokie tyrimai būtų atliekami dažniau“, – posėdyje kalbėjo komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna, siekdamas pabrėžti tyrimų svarbą formuojant jaunimo politiką.

Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Jonas Laniauskas informavo, kad apklausa buvo vykdoma praėjusių metų rugsėjo–lapkričio mėn. tiesioginio interviu būdu. Joje dalyvavo 1552 14–29 metų amžiaus įvairia veikla užsiimantys respondentai, kurių 25 proc. buvo kaimo vietovių gyventojai. Atrenkant respondentus buvo sudarytos trys savivaldybių grupės pagal miesto gyventojų dalį tarp visų savivaldybės gyventojų. Apklausa buvo vykdoma 25 šalies savivaldybėse įtraukiant po 2–3 savivaldybes iš kiekvienos apskrities.

 Nustatyta, kad mažiau urbanizuotų vietovių respondentams sudėtingiau integruotis į darbo rinką. Šios grupės savivaldybėse labiausiai trūksta ne tik įsidarbinimo galimybių, bet ir bendrai jaunimui palankesnių gyvenimo sąlygų, užimtumo, pvz. kultūrinių renginių, švietimo paslaugų vaikams. Tai skatina jaunus žmones mąstyti apie darbą užsienyje arba kituose miestuose. Taigi paslaugų netolygumas tarp miestų ir kaimiškų vietovių išlieka.

Stebimas dirbančio savarankiškai ar savo verslą planuojančio kurti jaunimo dalies augimas, gyvenančio iš tėvų ar giminių paramos ir turinčio arba planuojančio paimti paskolą jaunimo mažėjimas galimai susijęs su didėjančiu jaunų žmonių savarankiškumu, gebėjimu pasirūpinti savimi. Tačiau net ir gerėjant gyvenimo sąlygoms, pastebėtas mažėjantis jaunimo socialinis aktyvumas, t. y. mažėja bendruomeniškumo tendencijos, socialinis ratas, sunkiau rasti draugų, taip pat stebimos įsitraukimo į organizuotą veiklą mažėjimo tendencijos.

Tyrimo rezultatai rodo, kad jaunimas vartoja mažiau alkoholio, tačiau auga rūkančių ir narkotikus vartojančių ar ketinančių tai padaryti dalis. Pasak Jaunimo reikalų departamento vadovo, iš dalies alkoholio vartojimo mažėjimą galima būtų aiškinti dėl griežtos ankstesnės Vyriausybės vykdytos politikos. Kita vertus, tyrimai rodo, kad daugėja stipraus alkoholio ir alaus vartojimas. Prie išaugusios rūkančio jaunimo dalies galimai prisideda labai sparčiai populiarėjančios naujos rūkymo priemonės, pvz. elektroninės cigaretės.

Tyrimas parodė, kad didėja jaunų žmonių lytiškumo, karjeros ugdymo paslaugų poreikis. Posėdyje dalyvavusi Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos prezidentė Laura Grendienė pažymėjo, kad siekiant atliepti jaunimo poreikius, būtina daugiau klausti jaunų žmonių, kas jiems svarbiausia, ko būtent jiems reikia.

Komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna, tel. (8 5) 239 6698

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja

Jurgita Petniūnaitė, tel. (8 5) 239 6177