Ateities komitetas: kaip užtikrinti kultūros ir švietimo sąveiką

2021 m. gegužės 20 d. pranešimas žiniasklaidai

Gegužės 19 d. Seimo Ateities komitetas organizavo neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ virtualią diskusiją ,,Kultūros-švietimo sąsaja ir Respublikos ateitis“. Forume svarstyta apie švietimo sąsają su kultūra ir šios sąveikos įtaką asmens saviugdai ir visuomenės raidai.

Nepaisant to, kad kultūra ir švietimas savo esme yra neatsiejami vienas nuo kito, per paskutinius 30 metų šios sritys atsiskyrė. Tai lėmė politinių priemonių taikymas ir požiūris, kad galime žvelgti į kultūrą ir švietimą kaip į du skirtingus sektorius. Tokia nuostata užprogramavo neišvengiamą atskirtį ir kultūros-švietimo sąlyčio taškų vis mažėjo. Situaciją iškalbingai atsispindi ir nerimą kelianti statistika: 2020 metų duomenimis, net 43 proc. Lietuvos gyventojų visiškai nedalyvavo kultūriniame šalies gyvenime. Šalies švietimo sistema taip pat reikalauja reformų.

Nepriklausomai nuo kultūros ir švietimo apibrėžimų ir sąvokų svarbos, vis dėlto, pirmasis žmogaus santykis ir su švietimu, ir su kultūra įvyksta šeimoje. Taigi švietimo-kultūros integracijos pagrindinis „užsakovas“ yra vaikai ir jaunimas – naujoji karta, dėl kurios dėmesio nuolat vyksta nuožmi konkurencija. Šiame konkurenciniame lauke tėvai, mokytojai bei edukatoriai privalo pasitelkti charizmą, išmonę bei interaktyvų turinį, jei tikisi praplėsti ir pagilinti jauno žmogaus pasaulėžiūrą ir supratimą. Kaip parodė COVID-19 pandemija, ugdytojas nebeturėtų būti tiesiog dar vienu kalbėtoju ekrane, bet edukacijos procese turi pasitelkti interaktyvias technologijas bei kitas skaitmenines priemones.

Technologijos, kaip dabartinės visuomenės savasties ir galimybių šaltinis, privalo būti pasitelkiamos bendrame edukatorių ir mokytojų procese. Jos suteikia galimybę nebe fiziškai autobuse susodintus mokinius vežti į muziejų Vilniuje, o susipažinti su bet kurio pasaulio muziejaus ekspozicijomis tiesiog klasėje, pasitelkus 3D akinius. Inovacijos sudaro tiesiogines galimybes mažinti šalies kultūrinę fragmentaciją bei regioninę atskirtį. Kita priemonė, galinti prisidėti prie glaudesnio švietimo-kultūros sąryšio – Kultūros pasas besimokantiems ir kuriantiems žmonėms, mokytojams ir kultūros menų disciplinos mokiniams.

Švietimo-kultūros sinergijos ir Respublikos ateities klausimais neformaliame virtualiame forume diskutavo kultūros ekspertė prof. dr. Irena Vaišvilaitė, Ministro Pirmininko patarėja kultūrai dr. Gabrielė Žaidytė, švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja Agnė Andriuškevičienė, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė, Muziejų asociacijos švietimo sekcijos vadovė dr. Nelija Kostinienė, Šiaulių dailės galerijos vadovė Ernesta Šimkienė, švietimo ekspertas, buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys, M. K. Čiurlionio menų gimnazijos direktorius Dainius Numgaudis, asociacijos  „INFOBALT“ vadovas Mindaugas Ubartas ir kiti forumo dalyviai. Diskusiją moderavo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Besidominčius švietimo-kultūros sektorių sinergija, kviečiame Seimo interneto svetainės Youtube paskyroje peržiūrėti visą įvykusios diskusijos ĮRAŠĄ.

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]