Ateities komitetas svarstė demografijos ir migracijos klausimus

2021 m. lapkričio 8 d.

Seimo Ateities komitetas tęsia parlamentinės kontrolės demografijos ir migracijos klausimais ciklą. Lapkričio 5 d. posėdžio metu komiteto nariai ir valstybės institucijų, akademinės bendruomenės bei Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai svarstė emigracijos procesų tendencijas, ją skatinančius ir stabdančius veiksnius, taip pat jų įtaką Lietuvos, kaip naujos kartos gerovės valstybės, kūrimui. Ar realus gerovės matavimo vienetas yra keturi milijonai lietuvių, gyvenančių Lietuvoje? Ar kokybiškas ir pakankamas valstybės santykis su užsienio lietuvių diaspora? Kokiose valstybės valdymo srityse reikalingos skubios reformos siekiant išstumiančius (iš Lietuvos) veiksnius kompensuoti į ją pritraukiančiais?

Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas santykio tarp valstybės ir užsienio diasporos realybę iliustravo skaičiais: 1,3 mln. lietuvių kilmės asmenų gyvena užsienyje, tik 6 proc. jų vaikų mokosi lietuvių kalbos, 2–5 proc. tautiečių dalyvauja bendruose renginiuose ir tik 5 proc.  – rinkimuose. Jis akcentavo, kad viena iš išmoktų pamokų – komunikacijos efektyvumas, kai apsisprendimui grįžti į Lietuvą trukdo informacijos trūkumas. Nepaisant daugybės ministerijose ir kitose valstybės institucijose sukurtų reemigracijai ir integracijai skirtų programų ir projektų, vis dar trūksta to „vieno langelio“, kurį, kaip informavo viceministras, tikimasi sukurti Užsienio reikalų ministerijos naujame Globalios Lietuvos departamento Grįžtančios Lietuvos skyriuje. Be to, pasibaigus ambicingai Globalios Lietuvos 2012–2021 metų programai, jau yra parengtas Lietuvos diasporos politikos strategijos 2022–2030 metams projektas, kuriame, be tokių tikslų, kaip tautinės tapatybės, grįžimo į Lietuvą skatinimas, ypač akcentuojama efektyvi vidinė ir išorinė komunikacija.

Komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata iškėlė retorinį klausimą: „Yra daug kas pradėta, tik neaišku, ar tai bus tikslinga, jeigu paaiškės, kad nebus tų žmonių, kuriems tos programos teikiamos“.

Demografijos tyrimų ir ekspertizių centro mokslinis vadovas prof. Domantas Jasilionis antrino, kad emigracija iš Lietuvos vis dar lieka intensyvi: ilgalaikėje perspektyvoje išvykusiųjų skaičius išlieka panašus kaip ir 1990 metais. Pateikdamas Airijos patirtį siekiant susigrąžinti emigrantus, jis pabrėžė: „Komunikuojant grįžimo naratyvą, labai svarbu yra realios, nepagražintos Lietuvos pristatymas, neturime suteikti nepagrįstų lūkesčių grįžtantiems“. Grįžimas į Lietuvą negali būti masinis procesas, o, visų pirma, orientuotas į išsilavinusius ir kvalifikuotus reemigrantus. Tam reikalingos specializuotos įdarbinimo ir kvalifikacijos kėlimo programos, kvalifikacijų pripažinimas, kryptingos gyvenančių užsienyje specialistų paieškos ir jų grąžinimo misijos, taip pat kiti tarpsektoriniu bendradarbiavimu pagrįsti sprendimai.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke pastebėjo, kad „pasaulinės krizės – puiki galimybė susigrąžinti išvykusius“. Tam reikia ne tik investicijų, bet ir politinių sprendimų tokiose srityse, kaip smulkaus ir vidutinio verslo pradžios finansavimas, mokesčių lengvatos perkeliant verslą, pilietybės išsaugojimas, švietimo sistemos pritaikymas grįžtantiems vaikams ir t.t. Labai svarbu, ypač pandemijos kontekste, grąžinti pasitikėjimą valstybe: skatinti savanorystę, mažinti biurokratiją, skaidrinti mokesčių surinkimo ir panaudojimo sistemą. PLB Ekonominio bendradarbiavimo komisijos (EBK) pirmininkas Kęstutis Eidukonis informavo, kad komisija yra parengusi EBK strateginių, prioritetinių pasiūlymų planą Lietuvai  ir yra pasiruošusi tartis bei prisidėti prie šio plano įgyvendinimo.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, pritardama poreikiui keisti verslo įpročius, pateikti daugiau informacijos anglų kalba, sudaryti daugiau perspektyvų mokslininkams ir didinti tolerancijos lygį svetimtaučiams, pabrėžė: „Svarbu ne tik fizinis grįžimas į Lietuvą, bet grįžimas savo kompetencijomis, finansais, širdimi“.

Ateities komiteto pirmininkas prof. R. Lopata reziumavo, kad neseniai vykusiame atidaryme buvo duotas startas strategijai „Lietuva 2050”, kurioje emigracijos tema buvo pavadinta viena svarbiausių, o visa kelių posėdžių metu išklausyta informacija ir surinkta medžiaga virs rezoliucija.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Jolanta Žaltkauskienė

Ateities komiteto biuro patarėja

El. p. [email protected]

Tel. (8 5) 239 6746