Ateities komiteto inicijuotame renginyje kalbėjęs amerikietis apgailestavo, kad Vakarų valstybės abejojo Baltijos šalių perspėjimais dėl Rusijos

2022 m. kovo 4 d. pranešimas žiniasklaidai 

Ketvirtadienį vyko pirmoji žymiausių Europos ir JAV tarptautinės politikos ekspertų kasmėnesinė diskusija, kurioje analizuota tarptautinės politikos situacija ir perspektyvos.

Diskusijoje dalyvavęs Nacionalinio demokratijos fondo prezidentas ir buvęs JAV Prezidento Dž. V. Bušo (G. W. Bush) patarėjas Europai Deimonas Vilsonas (Damon Wilson) pradėjo savo kalbą išreikšdamas padėką Baltijos valstybėms. „Jūs esate laisvės priešakinėse linijose. Jūs verčiate mus daryti geriausia, ką galime, ir būtent jūsų veiksmai skatina mus daryti daugiau.“ Taip pat Vilsonas išreiškė apmaudą dėl Vakarų valstybių vangaus ankstesnio reagavimo į Baltijos šalių perspėjimus dėl Rusijos keliamo pavojaus. „Jūs labai dažnai mus perspėdavote, sakydavote, kad mes turime atverti akis ir pamatyti grėsmes. Dauguma manė, kad jūs taip kalbate dėl sovietinės traumos, tačiau buvote teisūs.“

Vertindamas šiandieninę situaciją D. Vilsonas konstatavo, kad reikia skirti Putino režimą nuo Rusijos žmonių, nes Vakarams teks dirbi su Rusija ir po šio režimo griūties. Sprendžiant šiandieninę situaciją būtina ne tik teikti pagalbą Ukrainai, stiprinti jos valstybingumą, bet ir būtina kelti karo kainą Putino režimui. „Turime išplėsti sankcijas energetikos sektoriui, pareikalauti atsakomybės už karo nusikaltimus. <...> Turime stiprinti savo rytinį flangą ir Baltijos valstybes, plėsti NATO karinę infrastruktūrą“, – teigė D. Vilsonas. Kalbėdamas apie Baltarusijos situaciją pranešėjas taip pat išreiškė viltį, kad karas Ukrainoje pasibaigs tiek Putino, tiek Lukašenkos režimų žlugimu.

D. Vilsonas pabrėžė, kad karo Ukrainoje kontekste įvyko istorinis lūžis pačioje Europoje, ypač kalbant apie Vokietijos veiksmus pirmosiomis šio konflikto dienomis. „Galbūt pati Vokietija nebuvo pasiruošusi savo lyderystei, bet mes Jungtinėse Amerikos Valstijose matėme jos potencialą. Vokietija pasinaudojo istoriniu momentu ir jos gynybos biudžeto finansavimo padidinimas prisidės prie Aljanso saugumo ateityje“, – nuomonę išsakė pranešėjas. Jis taip pat pabrėžė, kad karas Ukrainoje ir pagalba jai suvienijo Vakarų valstybes ir padėjo išspręsti svarbius klausimus, kurie anksčiau jas skaldė. Tai ypač pasitarnavo sprendžiant „Nord Stream 2“ dujotiekio klausimą.

Diskusijoje dalyvavo Nacionalinio demokratijos fondo (angl. The National Endowment for Democracy, NED) prezidentas, buvęs JAV Prezidento G. V. Bušo patarėjas Europai D. Vilsonas; Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų narys Žygimantas Pavilionis; Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata; istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas.

Kasmėnesinį diskusijų ciklą rengia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klubas kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetu, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir naujienų portalu Lrt.lt.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected]

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]