Ateities forumas „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“: „Karas ir Lietuvos raidos tendencijos“

2022 m. kovo 17 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė ketvirtą šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu kalbėta apie Ukrainos karo sukeltus padarinius Lietuvai ir jų raidos tendencijas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys ir buvęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Robertas Dargis diskusijos metu teigė, kad Lietuvos verslas, ypač statybų sektorius, jau susiduria su problemomis, kylančiomis dėl augančių žaliavų kainų ir mažėjančios pasiūlos. „Žaliavos, kurios buvo transportuojamos ir perkamos kitose šalyse, dabar yra paveiktos sankcijų. Šiandien mes jau ieškom metalo kitose valstybėse, kas galėtų pateikti iš Kinijos, Indijos. Tai, be abejo, darys įtaką statybų savikainai ir valstybės išlaidoms“, – sakė R. Dargis.

Susidariusi padėtis verčia statybų kompanijas keisti planus dėl vykdomų projektų. Pasak pašnekovo, „tos kompanijos, kurios anksčiau kreipėsi į finansų įstaigas dėl savo projektų finansavimo, turbūt pergalvoja, ar tikrai visus projektus reikėtų vykdyti. Nemažai tų kompanijų dabar seka situaciją, kaip keisis jų pirkėjai“.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ir ekonomistas Marius Dubnikovas pastebi, kad pasaulio investuotojų baimė šiuo metu yra žymiai mažesnė nei buvo prieš pirmą COVID-19 pandemijos bangą. „Galima prieiti prie išvados, kad mes čia, būdami arti Ukrainos tiek dvasiškai, tiek geografiškai, jaučiame tą savo kūnu stipriau nei likęs pasaulis. Investuotojų pasaulis jaučia įtampą, bet to nevertina kaip tragedijos“,  – teigė M. Dubnikovas. Jo nuomone, toks požiūris leidžia į Lietuvos ateitį žiūrėti optimistiškiau: „Jeigu pasaulyje nėra totalinės krizės, tai pas mus iššūkių gali būti, bet tai nebus totali krizė“. Vis dėlto ekonomistas perspėjo, kad žaliavų pasiūlos krizė gali lemti nedarbo didėjimą ir vartojimo kritimą Lietuvoje.  

Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas Ernestas Alesinas atkreipė dėmesį, kad į Lietuvą atvykstantys karo pabėgėliai yra skirtingi. „Ukrainos karo pabėgėliai yra iš skirtingų regionų. Mes visada apibendrinam Ukrainą, bet puikiai suvokiam, kad egzistuoja skirtingos stačiatikių, katalikų bažnyčios, skirtingos vartojamos kalbos“, –  pabrėžė E. Alesinas. Jis pažymėjo, kad didejant karo pabėgėlių skaičiui ir intensyvėjant jų integracijai, atsiras vis didesnis poreikis komunikacijai, siekiant šiuos darbingo amžiaus žmones išlaikyti savo rinkoje. „Perspektyva yra labai aiški. Gali būti laikotarpis, kada žmonės atvažiuos, pasinaudos pirmine parama, galbūt negaus to, ko nori, gaus informaciją iš kitų šalių, ir mūsų ekonomika bus priversta juos atiduoti, <...> bet mūsų geriausias sprendimas būtų jų įdarbinimas. Tam reikėtų juos informuoti“.

Lietuvos istoriko ir Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Alfonso Eidinto teigimu, Lietuva susiduria su saugumo ir demografijos iššūkiais. „Lietuvos ateičiai įtakos turės keli faktoriai: mūsų visokeriopa pagalba Ukrainai, savų karinių pajėgumų didinimas, o mūsų diplomatijai iškyla svarbus uždavinys reikalauti įkurti nuolatinę karinę bazę Lietuvoje“. Vis dėlto, pašnekovo teigimu, tai praranda prasmę, jeigu nebandoma spręsti Lietuvos demografinės problemos. „Lietuvoje pradėjus trūkti darbo jėgos, verslas mato paprastą sprendimo būdą – reikia įsileisti nuo 15 iki 25 tūkst. darbuotojų iš artimo užsienio, kitaip ekonomika sustos“, – kalbėjo A. Eidintas.

Diskusijoje dalyvavo Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ir ekonomistas; Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, uždarosios akcinės bendrovės „Eika“ valdybos pirmininkas; prof. dr. Gintautas Mažeikis, Lietuvos filosofas, kultūros teoretikas, antropologas, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės kritikos centro vadovas; Ernestas Alesinas, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas, „Rusradio LT“ programų direktorius; dr. Alfonsas Eidintas, Lietuvos istorikas, rašytojas, diplomatas, Vilniaus universiteto profesorius; Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius; Raimundas Beinortas, asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas; Jovita Neliupšienė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė.

Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected]

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]