Diskusijos dalyviai apie naujas intelektualines technologijas: ar Lietuvai to reikia dabar?

2022 m. birželio 23 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė devintąją šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo diskutuojama apie technologijų pažangą ir Lietuvos potencialą jų kūrime.

UAB Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“ vadovas prof. Vladas Bumelis į informacinių technologijų ateitį žvelgia pozityviai ir teigė, kad jeigu Lietuva nori neatsilikti, privalo rinktis, kokiomis kryptimis šias technologijas norėtų toliau vystyti.

„Mes turėtumėm išsigryninti kryptis, kuriose esame nors kiek stiprūs, ir jas aktyviau vystyti. Tų krypčių gal nereikėtų pasirinkti iki begalybės, bet pasirinkti 10 arba 15 ir dirbti“, – teigė profesorius V. Bumelis. 

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Mantas Šimėnas teigė, kad kuriant kvantines technologijas Lietuva galėtų imtis lyderystės tam tikrose „nišinėse“ srityse.

„Paties galingiausio kvantinio kompiuterio Lietuva tikriausiai nesukurs, nes tai yra didžiųjų informacinio technologijų įmonių žaidimų aikštelė. Bet startuoliai įneša labai didelį indėlį į tokių technologijų kūrimą, ir aš manau, kad šioje srityje Lietuva tikrai turi potencialo“, – konstatavo M. Šimėnas.

Mokslų daktaras, verslininkas ir visuomenės veikėjas Vladas Lašas siūlė neatsilikti nuo likusio pasaulio ir paskatino valstybę aktyviau prisidėti kuriant intelektualines technologijas.

„Mes nuperkam „Bayraktar“, bet ką mes darome, kad tokios technologijos būtų kuriamos pačioje Lietuvoje? Mes turime daug potencialo dronų gamybos, saugumo industrijos ir informacinių technologijų srityse, tačiau jų vystymas pas mus pradeda stoti“, – perspėjo V. Lašas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas teigė, kad Holivudo išpopuliarinta dirbtinio intelekto revoliucija prieš žmoniją artimiausiu metu yra mažai tikėtina, tačiau informacinių technologijų procesas gali kelti ir kitų grėsmių.

„Viena iš grėsmių yra žmonių privatumo pažeidimai. Ypač autoritarinėse valstybėse kyla grėsmė, kad galima kontroliuoti, ką žmogus veikia, ką jis valgo ir geria, kur jis būna, ką jis rašo ir skaito. Tai yra didžiulė problema, ir mes šiandien neturime gerų sprendimų“, – dėstė A. Žukauskas.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pritardamas A. Žukauskui teigė, kad dėl informacinių technologijų sklaidos ir didėjančio jų poreikio kyla grėsmė ne tik individams, bet ir valstybėms. „Technologijų gamybos grandinės išsibarstymas po visą pasaulį davė šansą dalyvauti dideliam skaičiui įvairaus dydžio šalių. Dabar pradeda kilti įvairūs valstybių nepatikimumo klausimai, dėl to grandinės gali pradėti koncentruotis į atskiras šalis. Jeigu su jomis kas nors atsitiktų, tai tikrai didelė dalis šalių tų technologijų pasigaminti negalėtų“, – konstatavo J. Augutis.

Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusijoje dalyvavo UAB Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“ vadovas prof. Vladas Bumelis; Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Mantas Šimėnas; Mokslų daktaras, verslininkas ir visuomenės veikėjas Vladas Lašas; Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. Artūras Žukauskas; Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis; AB „Energijos skirstymo operatorius“ vyr. duomenų analitikas Mantas Janavičius.

Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Seimo Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected]

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]