Ateities komitetas: pasaulis keičiasi greitai, o Lietuvos valdymas – lėtai

2022 m. spalio 20 d. pranešimas žiniasklaidai

Ateities viešasis valdymas – kokį jį mato pasaulis ir kokį jį projektuoja Lietuva? Viešasis valdymas yra viena kertinių valstybės ateities dimensijų. Tačiau kaip ir daugelyje kitų sričių, joje dar nėra iškristalizuota strateginė raidos koncepcija. Daugelis dabar vykdomų viešojo valdymo pertvarkos veiksmų yra „higieninio“ pobūdžio, jais vis dar siekiama taisyti praeities klaidas.

„Tačiau viešojo valdymo ateities klausimų spektras yra daug platesnis ir fundamentalesnis. Kokios apimties valstybės valdymo mums reikia šiandien ir reikės rytoj, kokių viešųjų paslaugų ir kokios jų kokybės norime, kaip sekasi įdiegti numatomojo valdymo ir lanksčios valdysenos principus, kaip panaudojame socialines inovacijas, dirbtinio intelekto galimybes?“ – klausė Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, pradėdamas Intelektualinio Lietuvos savarankiškumo forumo diskusiją tema „Viešojo valdymo ateities perspektyvos“.

Forume kalbėjęs Ministro Pirmininko patarėjas Darius Žeruolis pripažino, kad viešojo valdymo pokyčiai mūsų šalyje dažniausiai vyksta krizių metu, susikaupus keliolika metų neišspręstoms problemoms. Patarėjo teigimu, ateities viešasis valdymas visų pirma turėtų remtis pasitikėjimu valstybės tarnautojais, o formalaus įstatymų reglamentavimo turėtų mažėti. Didesnis pasitikėjimas ir laisvės daugiau veikti suteikimas įstaigų vadovams leistų efektyviau priimti ir įgyvendinti sprendimus, o jų veiklos rezultatus būtų galima vertinti pagal valstybei sukuriamą naudą, bet ne pagal atitiktį teisės aktams.

Diskusijos metu buvo akcentuojama duomenų svarba viešojo valdymo raidai. Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė ir Ministro Pirmininko patarėjas Vitas Vasiliauskas pabrėžė, kad moksliniai tyrimai ir surinkti duomenys turėtų būti viešojo valdymo pertvarkos pagrindas. Ateities komiteto pirmininkas prof. R. Lopata atkreipė dėmesį, kad Lietuvos duomenų bazės nėra geros kokybės, todėl sunku jomis naudotis vertinant viešojo valdymo pertvarkos poreikius. „Mes dvejus metus negalime sutvarkyti duomenų ir jų panaudoti stebėsenai, įvertinimui. Čia yra problema, bandome spręsti, bet nepavyksta“, – konstatavo A. Lopata.

Seimo Ateities komiteto patarėjas prof. Arūnas Augustinaitis pabrėžė, kad svarstant apie ateities viešąjį valdymą ir rengiant reformas reikia apsibrėžti, ką vadiname jo efektyvumu. „Ką reiškia efektyvumas? Efektyvumas yra pridėtinės vertės kūrimo būdas. <...> Kaip kuriama viešojo valdymo pridėtinė vertė šiame pasaulyje, kuris keičiasi, yra neapibrėžtas ir dinamiškas?“ – retoriškai klausė A. Augustinaitis.

„Turime užtikrinti tokį ateities viešąjį valdymą, kuris mūsų Respublikos piliečiams netrukdytų kuo daugiau savo reikalų tvarkytis patiems“, – baigdamas diskusiją reziumavo Ateities komiteto pirmininkas prof. R. Lopata.

Renginyje taip pat dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi Seimo nariai Kęstutis Vilkauskas, Vilija Targamadzė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas prof. Raimondas Kuodis, verslo dienraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas, Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus vyresnysis patarėjas Vidmantas Punelis, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danukas Arlauskas.

Tai buvo jau dvyliktasis šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ renginys. Seimo Ateities komitetas toliau tęs ateities viešojo valdymo klausimo svarstymą komiteto posėdžiuose dar šių metų Seimo rudens sesijoje.

Kviečiame žiūrėti diskusijos vaizdo įrašą Seimo „YouTube“ kanale Atviras Seimas.

Parengė:

Seimo Ateities komiteto biuras: Ieva Lavišienė, tel. (8 5) 239 6363, el. p. [email protected], Giedrius Viliūnas, tel. (8 5) 239 6950, el. p. giedrius.viliunas@lrs.lt;

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyrius: Gediminas Kašėta, el. p. [email protected]