Seimo Ateities komiteto pranešimas: „Kritinių technologijų vertinimo institucionalizavimas: strateginės ir orientuotos į ateitį technologijų politikos link“

2022 m. spalio 24 d. pranešimas žiniasklaidai 

Lietuvoje inovacinių (kritinių) technologijų vertinimo politikos arena dar netapo giliai įsišaknijusia, nuolatine strategija. Ji egzistuoja veikiau kaip tarpinė hibridinė valdymo struktūra su kontrolės patikros mechanizmais, veikiančiais dar nuo 2012 m., ir pasižymi institucine lyderystės stoka.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, pristatydamas penktadienio posėdžio klausimą, pažymėjo, kad Lietuva, skirtingai nei dauguma Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Sąjungos (ES) šalių, neturi nacionalinės technologijų vertinimo ir plėtros politikos, nevykdo parlamentinio technologijų vertinimo, nesuformavo technologijų parlamentinės strategijos kūrimo mechanizmo.

„Technologijų vertinimas yra struktūrizuotas procesas, – kalbėjo Technologijų vertinimo biuro prie Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago mokslinis bendradarbis, EPTA atstovas dr. Rainhardas Griunvaldas (Reinhard Grünwald), – kurio tikslas – prisidėti prie šalies, visuomenės ir politinės nuomonės apie mokslo ir technologijų aspektus, rizikas ir lūkesčius formavimo, suteikiant efektyvias, pragmatiškas ir tvarias politikos veiksmų galimybes, iš anksto įvertinant jų platesnius socialinius, aplinkos ir ekonominius padarinius.“

Posėdyje kalbėję pranešėjai pažymėjo, kad veiksmingoje Lietuvos technologijų vertinimo politikoje turi būti numatytos kompleksinės priemonės, apimančios nacionalinės inovacijų ir technologijų ekosistemos sektorius, kartu užtikrinant, kad verslas ir mokslas būtų imperatyviai kviečiami bendradarbiauti formuojant konsorciumus tam tikrose srityse, sprendžiant visuomenei svarbius iššūkius. Todėl būtina keisti 2018 m. Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 nuostatas, kurios atskyrė bei sukomplikavo ir taip sudėtingą nacionalinių mokslo, inovacijų ir technologijų programų sąrangą, stabdant naujų technologijų ir inovacijų proveržį šalyje.

Lietuvos technologijų politikos formavimo klausimas privalo apimti pagrindinius aspektus, kas valdys, atliks stebėseną, analitiką, prognozavimą, ir tai, kas turėtų nuspręsti dėl kritinių technologijų vertinimo politikos ateities. Dabartinis biurokratizuotas mokslinių tyrimų ir plėtros (MTEP) finansavimas, Vyriausybės sprendimų vaidmuo formuojant kritinių technologijų ir inovacijų sektorių yra pernelyg mažas.

Posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas atvirų duomenų, skaitmeninės transformacijos, viešųjų pirkimų klausimais Rimantas Žylius; Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė ir Inovacijų ir pramonės departamento direktorius Ričardas Valančiauskas; Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Investicijų departamento vyresnysis patarėjas Paulius Baniūnas; VšĮ „Inovacijų agentūra“ direktorė Romualda Stragienė; Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotojas, Gamtos ir technikos skyriaus pirmininkas prof. Ričardas Rotomskis; Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Eugenijus Valatka; Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis; Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius Gintaras Valušis; Fizinių ir technologijos mokslų centro Lazerinių technologijų skyriaus vadovas dr. Gediminas Račiukaitis; Fizinių ir technologijos mokslų centro Lazerinių technologijų skyriaus mokslo darbuotojas Vidmantas Tomkus; Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas prof. Gediminas Juzeliūnas; Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas doc. dr. Mantas Šimėnas.

Seimo Ateities komitetas toliau tęs kritinių technologijų klausimų svarstymus rudens sesijoje, kadangi išryškėjo nacionalinės technologijų parlamentinio vertinimo sistemos formavimo poreikis bei pokyčių mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje būtinybė. Taip pat reikia lankstesnės MTEP politikos, kaip paskatinti inovacijas toleruojant riziką, ypač plėtojant naujas technologijas ir procesus tokiuose ateities sektoriuose kaip kvantinės technologijos, genomika ir kt.

Seimo Ateities komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Seimo Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuro patarėja

Miglė Paulauskė, tel. (8 5) 239 6894, el. p. [email protected]