Seimo Ateities komiteto pranešimas: „Kritinių technologijų žalios spalvos atspalviai: ar Lietuvai reikia centralizuotos sistemos?“

2022 m. lapkričio 3 d. pranešimas žiniasklaidai 

Lietuvos įsipareigojimas siekti anglies dioksido neutralumo tikslo iki 2050 m., kai klimato kaita jau tapo visuotine klimato krize, yra būtinas ir skubus nei bet kada anksčiau. Technologijų politikos formulavimas neseniai įgavo naują svarbą šalims strateginės konkurencijos eroje, tačiau trūksta konteksto supratimo ir kompetencijos sprendžiant, kur sutelkti pastangas. Kritinės technologijos žaliojo kurso kontekste tampa tais politiniais sprendiniais, kuriais siekiama identifikuoti tokias technologijas, kurių evoliucija labiausiai prisidės prie taršos mažinimo ir ekonominio, verslo bei energetinės nepriklausomybės potencialo didinimo.

Norint veiksmingai gyvendinti žaliojo kurso politikos kryptis, būtini procesai, kurie prisidėtų prie koordinuoto klimato kaitos palaikymo įvairiose politikos sektoriuose ir valdžios lygiuose. Kaip pastebi Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, Lietuvoje kiekviena ministerija yra atsakinga už savo ,,žaliąją“ sritį ir trūksta atsakingos institucijos, kuri koordinuotų sudėtingą Europos žaliojo kurso procesą, kadangi jau dabar kyla daug neaiškumų su jo įgyvendinimu, institucijų atskaitingumu ir vykdoma stebėsena.

Seimo Ateities komiteto posėdyje dalyvavusio Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus nuomone, komisija, sudaryta iš 5 ministerijų – Aplinkos, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo ir Žemės ūkio, – suteiktų daugiau naudos bendrai Lietuvos verslo aplinkai, naujų verslo krypčių plėtrai, kartu skatintų ekonomikos augimo potencialą Lietuvos verslo sektoriams ir regionams.

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto prof. Saulius Gudžius atkreipė dėmesį į dar vieną didelį Lietuvos skaudulį: ugdymo įstaigose nebelieka techninius – fundamentinius – dalykus kuruojančių mokytojų ir dėstytojų, todėl dabar metas galvoti, kas kurs, kas vystys ir kas įgyvendins kritines technologijas. Jei Lietuva neišspręs problemos mokyklose, kolegijose, universitetuose, nebus tų, kurie ruoš technologijų ateities specialistus.

Ateities komiteto posėdyje dalyvavę pranešėjai taip pat atkreipė dėmesį į kritinių ir naujų technologijų ekonominį, socialinį ar politinį poveikį, kalbant apie žinių visuomenės susiskaldymą ir neigiamus techninio progreso padarinius.

Komiteto posėdyje dalyvavo: aplinkos viceministras Danas Augutis; ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė; Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Pramonė 4.0 skyriaus vedėja Ilona Golovačiova, patarėjas Kęstutis Masalskis; Energetikos ministerijos Tvarios energetikos plėtros politikos grupės vadovė Lina Sveklaitė ir Inovacijų grupės vadovas Žilvinas Danys; Finansų ministerijos Investicijų departamento Investicijų politikos skyriaus vedėja Julija Kvietkė; susiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė ir Susisiekimo ministerijos Ateities politikos grupės vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė; vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius; žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis; VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius dr. Rytis Skominas; Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. Darius Milčius.

Seimo Ateities komitetas toliau tęs kritinių technologijų klausimų svarstymus rudens sesijoje, kadangi siekia nustatyti technologijas, kurios šiandien laikomos itin svarbiomis Lietuvai arba kurios, kaip tikimasi, tokiomis taps per ateinantį dešimtmetį, įskaitant jų poveikį šalies nacionaliniam interesui –  ekonominei gerovei, socialinei sanglaudai ir nacionaliniam saugumui.

Seimo Ateities komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Seimo Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuro patarėja

Miglė Paulauskė, tel. (8 5) 239 6894, el. p. [email protected]