Seimo Ateities komitetas: personalizuotas gydymas – sveikatos priežiūros ateitis

2022 m. gruodžio 12 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Lietuvos sveikatos rodikliai Europos Sąjungos kontekste nėra geri – mūsų šalies žmonių mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti, yra vieni aukščiausių, o gyvenimo trukmė – viena mažiausių. Sveikatos sistemos raidai didelę įtaką turi technologijų, biotechnologijų, dirbtinio intelekto, inovacijų pažanga ir besikeičiantis ligų profilis. Ekspertų manymu, ateityje sveikatos priežiūros sektorius vis labiau gręšis į personalizuotą gydymą, prevenciją  ir ankstyvąją diagnostiką, pritaikytą kiekvieno žmogaus individualiam poreikiui. Tikimasi, kad tai sudarys sąlygas pacientams gauti efektyviausią gydymą.

Gruodžio 9 d. bendrame Seimo Ateities komiteto ir Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo diskutuojama apie Lietuvos sveikatos sistemos strateginę perspektyvą ir sveikatos politikos ateitį.

„Turim didžiulį mokslinį ir vadybinį potencialą, nė kiek neatsiliekam nuo kitų šalių <...> genų terapija, ląstelių terapija, individualūs vaistai kiekvienam pacientui – kodėl mes to paties principo (personalizuotos medicinos) negalim plačiau suprasti ir taikyti?“ – kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Jis atkreipė dėmesį, kad siekiant efektyvaus personalizuoto gydymo įdiegimo Lietuvos sveikatos sistemoje, būtinas didesnis pasitikėjimas gydytojais  ir jų įgalinimas veikti savarankiškai.

„Mes visko turim, ir technologijos, ir aplikacijos, bet mirtingumas kaip buvo didžiausias Europos Sąjungoje, taip ir lieka“, – pažymėjo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Komiteto vadovas akcentavo, kad, jei norime rezultato,  turimas inovacijas ir technologijas būtina  taikyti. Taip pat, pasak R. Lopatos, būtina atskirti mediciną (gydymą) ir sveikatą (sveikatinimą), vis didesnį dėmesį skiriant žmogaus sveikatinimui – kaip pagrindiniam ligų prevencijos veiksniui.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius pastebi, kad technologijos neabejotinai svarbios sveikatos sektoriui, tačiau didelį dėmesį būtina skirti sistemos tvarumui. „Iššūkiai visuomenei, kai kurie yra stabilūs, tokie kaip senstanti visuomenė, integruota elektroninių tinklų ir duomenų pagalba, klimato kaita, geopolitinis nestabilumas, migracija, technologijų plėtra, pandemijos, – visa tai veiks mūsų visuomenę ateityje“, – sakė profesorius. Todėl atsižvelgiant į šiuos veiksnius, pabrėžė V. Kasiulevičius, nacionalinė sveikatos sistema turi būti atspari krizėms ir turėti pakankamai gerai parengtų ir gebančių reaguoti į krizes žmogiškųjų resursų.

Sveikatos sistemai tenka įveikti kylančius iššūkius, kuriuos diktuoja pandemijos, geopolitinė aplinka, kintantis ligų profilis. Tačiau nemažai suvaržymų sukuria ir netobulas įstatyminis reguliavimas, kuris apsunkina ne tik pačios sistemos raidą, bet ir mokslinių tyrimų, galinčių kurti pažangą, eigą. „Biurokratizmas ir viešieji pirkimai – ydinga sistema, viskas vyksta labai lėtai. Problema taip pat yra detalus projekto planavimas. Mokslo tyrimuose sunku įsipareigoti, negalima įsipareigoti, kad turėsim atradimą, mes to tiesiog negalim žinoti“,  –  teigė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius prof. Daumantas Matulis. D. Matulis, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad finansavimas moksliniams tyrimams vis dar yra nepakankamas, todėl mokslinių tyrimų vystymas yra ribotas.

Seimo Ateities ir Sveikatos reikalų komitetai tęs sveikatos politikos ateities klausimo nagrinėjimą komitetų posėdžiuose bei stebės, kaip sveikatos politika atsispindės rengiamoje valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050”.

Seimo Ateities ir Sveikatos reikalų komitetų posėdyje dalyvavo sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro direktorius prof. Daumantas Matulis, Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė, VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Gradeckas, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) Strateginės valdysenos dalykinės komandos politikos analitikė Austėja Tamaliūnaitė, Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius, VĮ Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė, VšĮ Inovacijų agentūros Gyvybės mokslų srities vadovė Donata Pečiukėnienė, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. dr. Sonata Jarmalaitė, Išmaniosios sveikatos skaitmeninių inovacijų centro atstovė Nomeda Šimbelytė, Kauno technologijos universiteto Sveikatos telematikos mokslo instituto vadovas prof. Arminas Ragauskas, Lietuvos biotechnologijų asociacijos prezidentas Tomas Andrejauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja prof. dr. Jurga Bernatonienė.

Kviečiame žiūrėti posėdžio vaizdo įrašą Seimo „Youtube“ kanale „Atviras Seimas“.

Parengė:

Seimo Ateities komiteto biuro patarėja

Ieva Lavišienė, tel. (8 5) 239 6363, el. p. [email protected]