Ateities komiteto diskusijoje: „Gerovės valstybė turėtų rūpintis ne tik žmonių socialine gerove, bet ir visa apimtimi garantuoti Konstitucijoje įrašytas piliečių teises“

2023 m. kovo 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė ketvirtą šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją „Respublika ir Gerovės valstybė“. Renginio metu buvo kalbama apie gerovės valstybę Lietuvoje, jos apibrėžimą, aptariamos problemos, su kuriomis  susiduriama.   

Sociologo ir ekonomisto prof. Romo Lazutkos teigimu, gerovės valstybėje turi koegzituoti žmonių pilietinės, politinės ir ekonominės teisės, be kurių visuomenėje formuojasi problemos. „Pilna pilietybė yra būtent tų visų teisių sąveika. <...> Kai mes stebimės, kodėl rinkimuose menkai dalyvaujama, kodėl tarpsta prostitucija arba prekyba žmonėmis, tai yra susiję su nepakankamomis socialinėmis teisėmis. Jeigu socialinės teisės nėra užtikrintos, dauguma žmonių nusivilia ir sako: „Koks skirtumas už ką balsuosiu, mano padėtis vis tiek beviltiška“, – akcentavo R. Lazutka.

Teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Dainius Žalimas pabrėžė, kad gerovės valstybė turėtų rūpintis ne tik žmonių socialine gerove, bet ir visa apimtimi garantuoti Konstitucijoje įrašytas piliečių teises. „Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasakęs, <...> kad valstybė yra visos visuomenės gėris. Aš įsivaizduoju tą gerovės valstybę tokią, kuri realiai sugeba veiksmingai derinti įvairius interesus ir realiai tarnauti visiems ir kurioje, banaliai sakant, gera gyventi visiems. Matyt, gerovės valstybę reikėtų suprasti kaip sinonimą tokios valstybės, kuri realiai įgyvendina Konstituciją visa jos apimtimi“, – teigė D. Žalimas.   

Psichologo ir psichoterapeuto prof. dr. Gedimino Navaičio nuomone, laimės ekonomikos nebeįmanoma atskirti nuo gerovės valstybės. „Kaip dažnai realybėje ir moksle atsitinka, jeigu pakeičiame matą, atskaitos sistemą, tai tada atsiranda naujas situacijos matymas, naujos galimybės ir kitokie supratimai. <...> Laimės ekonomikos šalininkai sako, kad pakeitus matą, pažvelgus į ekonomiką ir kaip į etinių sprendimų dalį, matome, kad laimė yra svarbesnis dalykas. Laimingų žmonių ekonomika yra ir ekonomiškai sėkmingesnė, nes sugebama daugiau sukurti“, – sakė G. Navaitis.

Ekonomistas ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas dr. Raimondas Kuodis  atkreipė dėmesį į tai, kad gerovės valstybė turi rūpintis žmonių pradinių sąlygų suvienodinimu ir viešųjų paslaugų vienoda kokybe. Tačiau Lietuvoje šis procesas stringa. „Prastai organizuotos ir finansuojamos viešosios sistemos linkusios į dualizmą <...> kada turtingi žmonės bando susikurti savo švietimo, sveikatos apsaugos sistemas, o neturtingiems lieka trupiniai, kurių elitas nebenori finansuoti. Šita bacila plinta per Lietuvą, mes tikrai dualizmo matom per daug, ir tai mūsų progresą stabdo“, – perspėjo R. Kuodis.    

Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto docentas dr. Adomas Vincas Rakšnys  pastbėjo, kad kitose valstybėse pritaikyti neoliberalūs viešojo valdymo modeliai nebūtinai tinka gerovės kūrimui Lietuvoje. „Pavyzdžiui, anglosaksų valstybėse konkurencija suprantama kaip aktyvūs institucijų veiksmai, orientuoti į rezultatą, viešosios vertės kūrimą. Lietuvoje dėl minėtų administravimo, kultūros bruožų ir aukšto visuomenės individualizmo lygmens ši (neoliberali viešojo valdymo – aut.) kultūra tampa negatyvia konkurencijos forma, varžybiškumu, skatinančiu viešosios valdymo sistemos uždarumą ir neefektyvumą, <...> ryškėja kova dėl finansų, įvaizdžių, reputacijos ir projektų“, – teigė A. V. Rakšnys.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio požiūriu, valstybės ekonomika nėra vienintelis kriterijus gerovės lygiui nustatyti. „Ekonomistai skaičiuoja, kad per dešimtmetį vienam Lietuvos gyventojui tenkanti BVP dalis pagal perkamąją galią paaugo daugiausiai visoje ES. Vis dėlto geresnis gyvenimas nebėra suprantamas kaip BVP augimas. <...> Šalį besirinkdami imigrantai ar investuotojai ne tik klausia apie BVP, bet ir apie miestų saugumą, kokios čia sveikatos apsaugos sąlygos, kokia situacija kalbant apie vaikų darželius, pensijų sistemą ir panašiai“, – kalbėjo J. Džiugelis.    

Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė atkreipė dėmesį, kad gerovės valstybei reikalinga teisinga ir atsakinga valstybės vykdoma politika, tačiau Lietuvoje juntama jos stoka. „Tikrai mūsų valstybėje yra pilna neteisingumo slenksčių ir įvairių situacijų, kada žmonės jaučia neteisingumą. Kada žmogus negauna išmokos dėl vienu euru padidėjusių jo pajamų, valstybė nesužiūri ir žmogus praranda kitas savo socialines teises ir garantijas“, – teigė I. Segalovičienė.  

Diskusijoje dalyvavo: prof. Romas Lazutka, sociologas, ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius; prof. Dainius Žalimas, teisininkas, teisėtyrininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas; prof. dr. Gediminas Navaitis, psichologas ir psichoterapeutas, Mykolo Romerio universiteto profesorius; dr. Raimondas Kuodis, ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas; doc. dr. Adomas Vincas Rakšnys, Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto docentas; Justas Džiugelis, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas; Irena Segalovičienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė.

Diskusijos moderatorius – Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovas Lauras Bielinis.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected]

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]