Ateities komitetas: „Skaitmeninė aplinka keis žmonių bendrabūvį, todėl svarbu, kad ji būtų saugi, patikima ir teisinga“

2023 m. gruodžio 18 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Ateities komitetas, dirbdamas pagal Seimo statute apibrėžtas veikos kryptis, apsvarstė Europos Komisijos paskelbtą ketvirtosios kartos saityno (Web 4.0) ir virtualiųjų pasaulių strategiją[1] (toliau – Strategija) ir atkreipė Europos Komisijos (toliau – EK) ir Lietuvos institucijų dėmesį, kad Strategija paremta trimis joje numatytomis skaitmenizacijos kryptimis: įgūdžiais, verslu ir viešosiomis paslaugomis. Todėl labai svarbu įtraukti atsparumo principą (gebėjimas suvokti riziką ir būti jai atspariam) į numatomą ketvirtosios kartos saityno ir virtualiųjų pasaulių teisinį reguliavimą, kuriant virtualią aplinką ir užtikrinant, kad teisinės nuostatos remtų saugią ir pasiekiamą virtualią aplinką visiems dalyviams.

Komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad Strategijos formuluotė (8 psl.), kurioje pabrėžiamas „asmenų, įskaitant moteris ir mergaites, įgūdžių naudotis virtualiojo pasaulio technologijomis skatinimas“, prieštarauja nediskriminacijos principui, todėl esama nuostata turėtų būti keičiama.

Virtualieji pasauliai žada radikaliai pakeisti žmonių tarpusavio sąveiką, pristatydami naujas galimybes ir keldami naujus iššūkius. Būtent šie pokyčiai įpareigoja atsižvelgti į juos ir priimti efektyvius politinius sprendimus. Naujoji strategija yra skirta užtikrinti, kad ketvirtosios kartos internetas ir virtualieji pasauliai atitiktų Europos Sąjungos vertybes, todėl būtina nusistatyti esmines sąlygas ir taisykles jų kūrimui, diegimui ir naudojimui nacionaliniu lygmeniu. Šiems įpareigojimams tenka politinė, teisinė ir etinė dimensija, kuri ne tik apima technologinius aspektus, bet ir užtikrina, kad virtualioji erdvė būtų kuriama ir naudojama pagal aukštus standartus. Tai reiškia, kad reguliavimas turėtų atspindėti Europos vertybinius principus, siekiant sukurti saugią, skaidrią ir vertybinius standartus taikančią virtualiąją aplinką.

„Šiame kontekste, kai kalbama apie skaitmenizavimą, labai įdomu sužinoti Lietuvos santykį su tuo, kas kalbama europiniu lygmeniu. Kaip vyksta Lietuvos skaitmenizavimas procesas: ar esame dokumentų rengimo stadijoje, ar jau valdome duomenis ir, vadovaudamiesi jais, priimame sprendimus?“ – klausė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Įvertinęs pateiktą informaciją Komitetas tęs parlamentinę kontrolę šiuo aktuliu klausimu Seimo pavasario sesijos metu.

Komitetas posėdžio metu išsiskyrė ir prioritetus europinėje darbotvarkėje, atsižvelgdamas į pateiktą 2024 m. Komisijos darbo programą[2]. Programoje aptariami pastarųjų ketverių metų laimėjimai, pristatomos naujos iniciatyvos, kurių reikia imtis tam, kad EK galėtų įvykdyti likusius įsipareigojimus arba kad būtų galima įveikti naujus iššūkius. Komitetas aktualiomis ir labai aktualiomis iniciatyvomis, kurioms skirs daugiau dėmesio ateinančiais metais, įvardino: 2040 m. klimato tikslas; Už atsakingą dirbtinį intelektą; Biotechnologijos ir biogamyba; Žaliasis ir skaitmeninis perėjimas, atvira strateginė autonomija; Pasiruošimas plėtrai.

Ateities komiteto posėdyje buvo pristatyta ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ateities perspektyva bei strateginės kryptys. Generalinis direktorius Algis Latakas akcentavo svarbius aspektus ir tikslus, susijusius su uosto ateitimi. Diskutuota, kaip strateginiai dokumentai, tokie kaip Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, koreliuoja su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto planais ir Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“, kurią planuojama patvirtinti Seime jau šią savaitę.

Komiteto penktadienio posėdžio vaizdo įrašą galima rasti Seimo svetainėje ir Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė Ateities komiteto biuro patarėjos

Agnė Grigienė, tel. (8 5) 209 6814, el. p. [email protected]

Miglė Paulauskė, tel. (8 5) 209 6894, el. p. [email protected]