Ateities komitetas brėžia tolesnių viešojo valdymo reformų kontūrus

2024 m. gegužės 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Baigianti kadenciją Vyriausybė atliko svarbius valstybės tarnybos pertvarkos žingsnius, tačiau, kad Lietuvos valdysena atitiktų valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ suformuluotą viešojo valdymo viziją, reikės dar ambicingesnių pokyčių – taip konstatuota Seimo Ateities komiteto gegužės 10 d. posėdyje, skirtame viešojo valdymo klausimams aptarti. „Konstitucinė diskusija dėl ministerijų ir ministrų funkcijų, perteklinės teisėkūros srauto suvaldymas ir numatomosios valdysenos principų įdiegimas yra svarbiausi tolesnių viešojo valdymo reformų uždaviniai“, – sakė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Dabartinė Vyriausybė didžiausią darbą nuveikė įgalindama ir motyvuodama viešojo valdymo institucijų vadovus, teigė vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė. Taip pat daug dėmesio skirta viešojo sektoriaus darbuotojų kompetencijoms tobulinimui, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei institucijų teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų optimizavimui. Anot S. Ščajevienės, šiuo metu reikėtų neskubėti su naujais pokyčiais, kurį laiką stebėti, kaip patobulintos viešojo valdymo grandys veikia.

„Iš savivaldos įstaigų gauname daug kritiškų atsiliepimų apie valstybės tarnybos pertvarką, Viešojo valdymo agentūros veiklą“, – tvirtino Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška. „Atrodo, kad reformos tikslas bent dešimčia procentų sumažinti valstybės tarnautojų skaičių nebus pasiektas“, – pažymėjo Seimo narys. Jam pritarė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

„Dabartinius Vyriausybės darbus reikėtų vertinti vizijos „Lietuva 2050“ siekių perspektyvoje“, – pastebėjo Ministro Pirmininko patarėjas strateginių reformų klausimais Darius Žeruolis. Viešojo valdymo agentūros transformacija dar tikrai nepabaigta, ši įstaiga dar neįvaldė tolesnėms pertvarkoms būtinų viešojo valdymo institucijose dirbančių tarnautojų kompetencijų tobulinimo, duomenų analizės, konsultavimo funkcijų. Didžiausi ateities reformų iššūkiai – viešojo valdymo horizontalios koordinacijos sustiprinimas, aukšto lygio nepolitinių pareigūnų grandies ministerijose sukūrimas, teisėkūros kokybė, numatomosios valdysenos principų integravimas.

„Efektyvus valstybės valdymas turi remtis aiškiai išskirtomis funkcinėmis sritimis – kas yra politikos formavimo sritis, kas viešojo administravimo ir kas yra viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos. Pirmosios srities funkcijas turi atlikti ministerijos, antrosios – agentūros, o trečiosios – specializuotos įstaigos ir įmonės, tokios kaip švietimo arba sveikatos apsaugos“, – sakė Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Ministras Pirmininkas Aleksandras Abišala. Jo nuomone, neatsakingą teisėkūrą padėtų suvaldyti aiškesnis įstatymo iniciatyvos teisės reglamentavimas ir atskirų Seimo narių teikiamų teisėkūros iniciatyvų privalomo ex ante vertinimo įtvirtinimas. Stiprinant horizontalų Vyriausybės darbo koordinavimą, vertėtų prisiminti ir ministro be portfelio institutą, kuris Respublikos valdyme jau buvo naudotas.

„Tai, kad dabartinėje valstybės reformos koncepcijoje nėra įtvirtina agentūrizacija, yra jos sisteminė spraga“, – pritarė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis. Pasak jo, efektyvinant Vyriausybės darbą taip pat reikėtų naujai apmąstyti Vyriausybės centro vaidmenį, kurį šiuo metu dalijasi Vyriausybės kanceliarija, Vidaus reikalų, Finansų ir Teisingumo ministerijos. Neabejotinai reikalingas ir aukštosios valstybės tarnybos stiprinimo tolimesnis žingsnis – karjeros pareigybių sukūrimas ministerijų vadovybės lygmenyje.

„Vykdant pertvarką, labai jautrus dalykas yra komunikacija. Tokie terminai kaip „išvalstybinimas“, „iškarjerinimas“, „standartizuoto valdymo kultūros diegimas“ iškreipia pertvarkos esmę ir sukelia priešiškumą reformoms“, – akcentavo Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus patarėja Ligita Šarkutė. Esminė permainų kryptis, kuri fiksuota vizijoje „Lietuva 2050“, – viešojo valdymo demokratizacija, jo atvirumo, skaidrumo ir lankstumo didinimas plačiai pasitelkiant piliečius.

Viešojo valdymo pertvarkos svarstymą Ateities komitetas ketina tęsti gegužės 24 d. posėdyje, kuriame bus aptariami Valstybės kontrolės atlikti teisėkūros auditai.

Posėdyje taip pat dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi Teisingumo ministerijos kancleris Augustas Ručinskas ir Viešojo valdymo agentūros Vadovų karjeros valdymo skyriaus vedėja, laikinai einanti direktorės pareigas Rasa Tumėnė.

Parengė 

Giedrius Viliūnas

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]