Europos Komisija: Lietuva imasi tinkamų fiskalinių priemonių reaguodama į COVID-19 pandemiją

2020 m. lapkričio 27 d. pranešimas žiniasklaidai

Lapkričio 25 d. vykusiame Europos reikalų komiteto posėdyje pristatyta Europos Komisijos nuomonė dėl 2021 m. valstybės biudžeto projekto ir Finansų ministerijos, Valstybės kontrolės, taip pat Lietuvos banko vertinimai.

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė, pristatydama 2020 m. lapkričio 18 d. EK paskelbtą 2021 m. Lietuvos biudžeto projekto vertinimą, akcentavo, kad EK teigimu, Lietuva imasi tinkamų fiskalinių priemonių reaguodama į COVID-19 pandemijos raidos sukeliamą neigiamą poveikį šalies ekonomikai, žmonėms, sveikatos apsaugos sistemai, tačiau ragina reguliariai peržiūrėti paramos priemonių naudojimą, veiksmingumą ir tinkamumą, būti pasirengusi prireikus jas pritaikyti prie kintančių aplinkybių.

Valstybės kontrolė atliko 2021 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektų vertinimą ir pateikė Seimui išvadą, kurioje teigiama, kad dėl COVID-19 prastėjančios situacijos išlaidos ligai, nedarbui, sveikatos priežiūrai gali būti didesnės, nei projektuojama, dalis DNR plano veiksmų planuojama finansuoti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių lėšomis, tačiau gali būti gauta ne visa suma. Todėl svarbu ekonomikai atsigavus ne tik stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos didėjimą, bet ir numatyti jos mažėjimo kryptį ateityje. Tikėtina, kad ir 2021 m. ekonomikai skatinimui gali prireikti naujų priemonių ar tęsti esamas, kas šiuo metu nėra numatyta biudžeto projekte.

Lietuvos banko vertinimu, dėl projektuose formuojamo 2021 m. valdžios sektoriaus balanso ir gerokai išaugsiančios valdžios sektoriaus skolos nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizika yra padidėjusi, tačiau valdoma, nes mažų palūkanų normų aplinka sudaro prielaidas finansuoti valdžios sektoriaus deficitą mažesnėmis išlaidomis. Naujai įgyvendinamų priemonių poveikis kainų raidai bus ribotas – 2021–2023 m. vidutinę metinę infliaciją iš viso padidins apie 0,2 proc. punkto. Atkreiptas dėmesys į tai, kad formuojami valdžios sektoriaus rodikliai gali būti prastesni, nei numatyta projektuose. 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, patirtos.

Visos euro zonos valstybės, laikydamosi ES ekonominės valdysenos reikalavimų, turi savo ateinančių metų biudžeto projektus pateikti EK ir Euro grupei įvertinimui. Lietuvos 2021 m. biudžeto projektas pateiktas EK 2020 m. spalio 15 d. EK nuomonei apie visų euro zonos valstybių biudžetų planų atitiktį Stabilumo ir augimo pakto reikalavimams. Tačiau šiais metais EK, vertindama Lietuvos ir kitų euro zonos valstybių 2021 m. biudžetų projektus, netaikė ES Stabilumo ir augimo pakte nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. Šalims patiriant ekonominį nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, t. y., kilus ES, euro zonos ekonominei krizei, 2021 m. EK taiko bendrąją SAP lankstumo sąlygą.

Daugiau informacijos:

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Dovilė Paužaitė-Šliachtovič, tel. 239 6763, el. p. [email protected]