Įgyvendinant naujojo laikotarpio BŽŪP strateginius planus, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas rezultatams

2021 m. lapkričio 12 d. pranešimas žiniasklaidai

Lapkričio 12 d. posėdyje Seimo Europos reikalų komitetas susipažino su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (toliau – Strateginis planas) projektu, kurio įgyvendinimui bus taikomas Naujasis paramos modelis (ang. New Delivery Model). Šiuo modeliu siekiama, kad pagrindinis dėmesys būtų skiriamas rezultatams, o ne reikalavimų atitikties vertinimui, kuo iš esmės grindžiama dabartinė paramos sistema.

Strateginis planas yra rengiamas ruošiantis naujam (2023–2027 m.) bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpio įgyvendinimui. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. kiekviena valstybė narė, atlikusi išsamią stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę ir nustačiusi konkrečius savo poreikius, turi parengti vieną bendrą BŽŪP strateginį planą, apimantį tiesiogines išmokas, kaimo plėtrą ir sektorines programas (intervencijas) bei pateikti jį Europos Komisijai  (EK). EK per šešis mėnesius turi įvertinti ir patvirtinti planus iki jų įgyvendinimo pradžios nuo 2023 m. sausio 1 d. 

Rengdamos BŽŪP strateginius planus, valstybės narės remiasi ir EK konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, ypatingą dėmesį skirdamos Žaliojo kurso tikslų ir su strategija „Nuo ūkio iki stalo“ bei su 2030 m. biologinės įvairovės strategija susijusių tikslų įgyvendinimui.

Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. birželio 24–25 dienomis pasiektas politinis susitarimas dėl BŽŪP reformos dokumentų rinkinio, ir artėja oficialus jo priėmimas, EK vertinimu, daugelis valstybių narių jau turėtų būti pasirengusios užbaigti BŽŪP strateginių planų rengimą.

Daugiau informacijos:

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Agnė Grigienė,

tel. (8 5) 239 6830