Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas turėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į geopolitinę padėtį

2022 m. balandžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Balandžio 13 d. posėdyje Seimo Europos reikalų komitetas susipažino su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano  projektu ir  Europos Komisijos (EK) pastabomis  bei rekomendacijomis, kurios Strateginiam planui buvo pateiktos šių metų balandžio 1 d. Šiuo metu EK pateiktos pastabos ir rekomendacijos yra vertinamos ekspertų ir socialinių partnerių. EK prašo Lietuvos pateikti savo raštišką nuomonę ir politinę poziciją dėl pateiktų pagrindinių pastabų iki balandžio 22 d.

Atsižvelgdama į naujai atsiradusias pasaulines aplinkybes ir Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą, EK pabrėžė apsirūpinimo maistu svarbą, priklausomybės nuo išorinių išteklių (sintetinių trąšų, energetinių resursų) mažinimą,  žemės ūkio atsparumo didinimą. Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojai Arminas Lydeka ir Žygimantas Pavilionis, komiteto nariai Giedrius Surplys ir Andrius Vyšniauskas taip pat  aptarė maisto saugos, gamybinių pajėgumų ir nepriklausomumo nuo trečiųjų šalių klausimus. Seimo nariai atkreipė dėmesį, kad labai svarbi ir sinergija su kitais Europos Sąjungos (ES) fondais ir priemonėmis, ypač energetikos, atsinaujinančių išteklių srityse.

Susipažinusi su pateiktu Strateginiu planu  ir jame numatytomis reformomis, prioritetais ir intervencijomis, EK iš esmės planą įvertino palankiai. EK  pabrėžė Strateginio plano suderinamumo su kitais Lietuvos strateginiais dokumentais svarbą, taip pat, kaip ir kitas valstybes nares, paragino pertvarkyti savo gamybinius pajėgumus taikant tvaresnius gamybos būdus. EK nuomone, esant šioms geopolitinėms aplinkybėms, visos valstybės narės turėtų peržiūrėti savo strateginius planus, kad išnaudotų visas galimybes.

Seimo Europos reikalų komitetas ir toliau tęs parlamentinę kontrolę svarstydamas bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) klausimus daug dėmesio skirdamas tokių strateginių dokumentų, kaip Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas, svarstymui.

Strateginis planas yra rengiamas ruošiantis naujam (2023–2027 m.) BŽŪP laikotarpio įgyvendinimui. Kiekviena valstybė narė, iki 2021 m. gruodžio 31 d. atlikusi išsamią stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę ir nustačiusi konkrečius savo poreikius, turėjo parengti vieną bendrą BŽŪP strateginį planą, apimantį tiesiogines išmokas, kaimo plėtrą bei sektorines programas (intervencijas)  ir pateikti jį EK. EK  per šešis mėnesius turi įvertinti ir patvirtinti kiekvienos valstybės  narės planus iki jų įgyvendinimo pradžios – nuo 2023 m. sausio 1 d. 

Rengdamos BŽŪP strateginius planus, valstybės narės remiasi ir EK konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, ypatingą dėmesį skirdamos Žaliojo kurso tikslų ir su strategija „Nuo ūkio iki stalo“, taip pat  su 2030 m. biologinės įvairovės strategija susijusių tikslų įgyvendinimui.

Daugiau informacijos:

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Agnė Grigienė, tel. (8 5) 239 6830