Įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, būtinas susitelkimas į problemines ir kritiškai vertinamas sritis Lietuvoje

2022 m. gegužės 5 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Gegužės 4 d. Seimo Europos reikalų komiteto  posėdyje buvo pristatyta Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) įgyvendinimo eiga Europos Sąjungos (ES) ir nacionaliniu lygiu.

Komitetas, susipažinęs su pateikta informacija ir atsižvelgdamas į tai, kad norint įgyvendinti užsibrėžtus nacionalinius tikslus, kuriais siekiama prisidėti prie ESTR veiksmų plane numatytų tikslų realizavimo, nutarė siūlyti Vyriausybei pavesti visoms atsakingoms ministerijoms savo kompetencijos srityse užtikrinti nustatytų nacionalinių užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos sričių tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m, įgyvendinimą. Taip pat pabrėžta, kad ypatingą dėmesį reikia skirti ESTR veiksmų plane nustatytų tikslų įgyvendinimui tose srityse, kuriose situacija vertinama kaip reikalinga stebėti arba kritinė.

Socialinių rodiklių švieslentėje Lietuva gerai vertinama pagal itin mažą lyčių atotrūkį užimtumo srityje ir bendrųjų realiųjų disponuojamųjų namų ūkių pajamų vienam gyventojui augimą. Lietuva geriau už ES vidurkį vertinama šiose srityse: 20–64 m. amžiaus gyventojų užimtumo lygis, jaunimo (15–24 m.)  nedarbo lygis,  vaikų (0–17 m.) skurdo rizikos arba socialinės atskirties lygis, neįgaliųjų užimtumo atotrūkis ir būsto išlaidų perteklius. Tačiau padėtis, kurią reikia stebėti, yra nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (NEET) lygis, nedarbo lygis ir ilgalaikis nedarbas (aktyvių 15–74 m. gyventojų dalis ), skurdo rizikos arba socialinės atskirties lygis, socialinių išmokų (išskyrus pensijas) įtaka skurdo mažinimui. Lietuvoje, kaip kritinis, vertinamas pajamų pasiskirstymo skirtumo santykis.

Komitetas, tęsdamas parlamentinę kontrolę, grįš prie klausimo svarstymo šių metų rudenį rengiant šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo priemones.

ES vadovai ESTR paskelbė 2017 m. lapkritį Geteborge surengtame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime. ESTR principų ir teisių įgyvendinimas – bendra valstybių narių, ES institucijų, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų atsakomybė. ES lygmeniu Europos Komisija yra visapusiškai įsipareigojusi įtraukti ESTR prioritetus į visas ES politikos sritis.

2020 m. kovo 4 d. Europos Komisija paskelbė ESTR veiksmų planą, kuriame apibrėžiami konkretūs veiksmai, siekiant toliau įgyvendinti ESTR principus, ir siūlomi pagrindiniai ES tikslai užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos srityse, kuriuos reikia įgyvendinti iki 2030 m.

Daugiau informacijos:

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Agnė Grigienė, tel. (8 5) 239 6830