Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Ankstesnės kadencijos

Seimo Europos reikalų komitetas: „Ukraina – pagrindinis prioritetinis klausimas, tęsiant Čekijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Taryboje“

2022 m. liepos 8 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Liepos 8 d. bendrame Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai programą pristatęs Čekijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vitas Korseltas (Vít Korselt) pabrėžė, kad Čekijos pagrindinis pirmininkavimo prioritetas bus Ukraina, tęsiant Prancūzijos pradėtus darbus, po to kai Rusija ją užpuolė 2022 m. vasario 24 d.

Ambasadorius atkreipė dėmesį, kad pirmininkavimo metu Čekija daugiausia dėmesio skirs penkioms glaudžiai tarpusavyje susijusioms prioritetinėms sritims: 1) Pabėgėlių krizės valdymas ir Ukrainos atstatymas. 2) Energetinis saugumas. 3) Europos gynybos pajėgumų ir kibernetinio saugumo stiprinimas. 4) Ekonominio atsparumo stiprinimas. 5) Demokratinių institucijų atsparumas. Pirmininkavimą ES Tarybai Čekija įprasmina šūkiu „Europa kaip užduotis: permąstyti, atstatyti, perkrauti“ (angl. Europe as a task: rethink, rebuild, repower).

2022 m. pirmą pusmetį ES Tarybai pirmininkavusios Prancūzijos pirmininkavimo rezultatus pristačiusi Prancūzijos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Aliks Viktorija Everar (Alix Victoria Everard) priminė, kad Prancūzija kėlė sau ambicingus pirmininkavimo tikslus –  ekonomikos atkūrimas, suverenesnė Europa pasaulyje ir priklausymas (vertybės, kultūra, socialiniai klausimai, tapatybė). Tačiau situaciją radikaliai pakeitė 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusi Rusijos agresija Ukrainoje. „Situacija yra daug sudėtingesnė liepos mėnesį, nei šių metų sausio mėnesį, po to kai Rusija brutaliai užpuolė Ukrainą, ir tai iš esmės pakeitė strateginę aplinką“, – cituodama Prancūzijos Prezidentą sakė Prancūzijos ambasadorė. Greta Prancūzijos Prezidento pastangų derybomis ir pokalbiais sustabdyti konfliktą, pirmininkaujanti Prancūzija koordinavo ES atsaką į prasidėjusį karą. Buvo priimti precedento neturintys ES sankcijų prieš Rusiją paketai (tarp kurių – ir dalinis embargas rusiškai naftai), Ukrainai teikiama diplomatinė, finansinė, humanitarinė ir karinė parama, ES šalys narės priėmė apie 7,6 mln. Ukrainos pabėgėlių, pradėti procesai dėl kaltųjų už įvykdytus karo nusikaltimus nubaudimo. 2022 m. birželio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime priimti istoriniai sprendimai – Ukrainai ir Moldovai suteiktas ES kandidatės statusas, o Sakartvelui suteikta europinė perspektyva.

Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė padėkojo ambasadoriams už puikų darbą ir pažymėjo, kad iki Rusijos agresijos Ukrainoje visi keldavome savo valstybių narių prioritetinius klausimus, o dabar visi vieningai sutariame dėl prioritetų ir esame vieningi kaip niekada.

Komitetų nariai su posėdžio svečiais aptarė ir kitus aktualius klausimus, tokius kaip ES ateitis, tarptautinis bendradarbiavimas, Kinija, Taivanas, monetarinė politika ir t. t.

 

Daugiau informacijos:

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Agnė Grigienė, tel. (8 5) 239 6830

       Naujausi pakeitimai - 2022-07-08 14:15
       Monika Kutkaitytė