Europos reikalų komitetas: šių dienų geopolitiniame kontekste „Rail Baltica“ projektas – jau nebe prioritetas, o tiesiog būtinybė

2022 m. rugsėjo 19 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

Rugsėjo 16 d. Seimo Europos reikalų komitetas susitiko su Europos Komisijos (EK) Šiaurės–Baltijos transporto koridoriaus koordinatore Katerina Trotman (Catherine Trautmann) ir išklausė Susisiekimo ministerijos informaciją apie projekto „Geležinkelių jungties „Rail Baltica“ plėtra“ įgyvendinimą: atnaujintus projekto finansavimo poreikius, būsimos infrastruktūros valdymą, projekto įgyvendinimo Lietuvos teritorijoje progresą ir svarbiausius 2022 metų tikslus.

Komiteto nariai domėjosi, kaip suderinti skirtingų valstybių, dalyvaujančių projekte, prioritetus, kaip spręsti projekto eigoje kylančius iššūkius ir spėti įgyvendinti konkretiems terminams iškeltus tikslus. Taip pat išsakytas pastebėjimas, kad svarbu projekto kontekste nepamiršti išlaikyti glaudų dialogą ir konsultacijas su visuomene.

K. Trotman pabrėžė, kad „Rail Baltica“ projektas ne tik pastebimai išplės susisiekimo galimybes, tačiau taip pat prisidės prie visuotinių klimato sąlygų gerinimo: „Mes kuriame šį projektą ne administracijos institucijoms, o visuomenei.“ EK atstovė pastebėjo, kad projekto reikšmė su laiku ne tik nemažės, bet ir užtikrintai augs: „Tai jau tapo ne regioniniu, o europiniu projektu.“ Dėl to patarė dėti visas pastangas laiku investuoti jau priskirtą ES finansavimą. Susitikimo viešnia ragino nenustoti kalbėtis tarpusavyje su Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija, kadangi tai – bendras projektas, kuriame reikia laikytis solidarumo: „Tokie bendri projektai kaip „Amber train“ įrodo galimybę suderinti skirtingų valstybių nacionalinius prioritetus ir išsigryninti vieningus bendrus tikslus.“

Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė informavo apie esamą transporto sektoriaus padėtį, transporto srautų diversifikavimo aktualijas ir 1435 mm geležinkelių tinklo plėtros planus atsižvelgiant į EK pateiktą iš dalies pakeistą 2021 m. gruodžio 14 d. pasiūlymą dėl teisės akto pakeitimo[1], kuriuo peržiūrimas 2013 m. TEN–T reglamentas. L. Maskaliovienė informavo apie Lietuvos siūlymą papildyti transporto koridorių keliais, jungiančiais Lenkijos ir Ukrainos pasienio intermodalinius terminalus su Klaipėdos uostu. Susisiekimo ministerijos atstovė taip pat paminėjo pastatytos „Rail Baltica“ linijos svarbą ir panaudojimo galimybes Šiaurės–Pietų transporto ašyje. Pasak susisiekimo viceministrės, „Rail Baltica“ – aiški mūsų posūkio Vakarų link pagrindinė ašis. Apžvelgiant tolesnį „Rail Baltica“ progresą, paminėta nacionalinių kompetencijų svarba įgyvendinant projektą konkrečios valstybės teritorijoje ir pasidžiaugta Seimo pavasario sesijoje priimtais teisės aktų pakeitimais, leidžiančiais ypatingos valstybinės svarbos projektuose žemės paėmimo ir projektavimo procedūras vykdyti ne nuosekliai, o paraleliai.

„Rail Baltica“ yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra–Baltijos jūra“ dalis. Tai yra geležinkelių transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – sujungti Baltijos šalis su Europos geležinkelių tinklu. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir netiesiogiai Suomija. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

1435 mm vėžės standarto „Rail Baltica“ geležinkelio plėtrą įgyvendina trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva, Lenkija jį modernizuoja.

Daugiau informacijos:

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Simona Jankauskaitė, tel. (8 5) 239 6847