Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai: „Pirmininkaudama ES Tarybai, Švedija pirmenybę teiks nuolatinei ekonominei ir karinei paramai Ukrainai“

2023 m. sausio 12 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

Sausio 11 d. bendrame Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų  posėdyje Švedijos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai programą pristačiusi Švedijos Karalystės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Inger Linėja Bukston (Inger Linnea Buxton) sakė, kad Švedijos siekis – aktyvus ir veiksmingas ES funkcionavimas. „Mes esame vieningi, kuomet laikomės išvien“ – sakė ambasadorė ir atkreipė dėmesį, kad Švedijos prioritetai nelabai skiriasi nuo Čekijos, ir didžiausias dėmesys bus skiriamas karinei ir ekonominei paramai Ukrainai, kad ji laimėtų karą, bei Rusijos teisinės atsakomybės klausimui.

2022 m. antrą pusmetį ES Tarybai pirmininkavusios Čekijos pirmininkavimo rezultatus pristatęs Čekijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vitas Korseltas (Vít Korselt) padėkojo už glaudų bendradarbiavimą ir priminė, kad Čekija pirmininkavimo metu buvo išskyrusi šiuos prioritetus: 1) pabėgėlių krizės valdymas ir Ukrainos atkūrimas po karo; 2) energetinis saugumas; 3) Europos gynybos pajėgumų ir kibernetinės erdvės saugumo stiprinimas; 4) Europos ekonomikos strateginis atsparumas; 5) demokratinių institucijų atsparumas. Tačiau darbotvarkėje dominavo Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir karo pasekmių ES šalims likvidavimo klausimai: parama Ukrainai ir energetika. Rusijos agresija paveikė daugelį sričių ir pareikalavo kompleksinių sprendimų.

Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė padėkojo Čekijai už bendradarbiavimą šiuo sunkiu laikotarpiu, kuris sukėlė nemažai iššūkių. Teko spręsti svarbius ir neatidėliotinus Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą bei su energetika susijus klausimus. Pirmininkė pabrėžė, kad vieninga ES parama itin svarbi padedant Ukrainai laimėti šį mūšį. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė išsakė palaikymą Švedijos iškeltiems prioritetams pritardama sprendimui, pirmąjį šių metų pusmetį labai didelį dėmesį skirti saugumui ir gynybai, paramai Ukrainai.

Komiteto vadovė pritarė Švedijos pasiryžimui ieškoti sprendimų Rusijos atsakomybei už karo nusikaltimus nustatyti, naujų sankcijų agresorei įvedimui ir dėl bausmės tiems, kurie vengia laikytis galiojančių sankcijų.

R. Morkūnaitės-Mikulėnienės manymu, svarbu, kad Švedija pirmininkavimo metu ketina tęsti diskusijas dėl ES vidaus rinkos atsparumo stiprinimo, daug dėmesio skirs Europos lustų bei Kritinių žaliavų aktams, taip pat sieks proveržio darbe su Migracijos ir prieglobsčio paktu (migracijos srautų prevencija, migrantų grąžinimas ir t.t.), kels veiksmingos politikos Kinijos atžvilgiu klausimą.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad Lietuva padės pirmininkaujančiai Švedijai, siekiant proveržio ES Rytų partnerystės šalyse, siekiant, kad kuo  greičiau būtų pradėtos derybos dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo į ES, ir kad  būtų tęsiami reikiami pokyčiai Sakartvele. Pirmininkas taip pat akcentavo siekį Švedijos pirmininkavo metu sukurti ES teisinį reglamentavimą, kuris leistų tam tikras valstybes laikyti teroristinėmis valstybėmis, numatant iš to kylančias pasekmes.

Komitetų nariai su posėdžio svečiais aptarė ES kovos su korupcija, migracijos, Švedijos stojimo į NATO klausimus, bendradarbiavimo su Ukraina, Kinija, Taivanu, Sakartvelu ir Armėnija bendradarbiavimo formatus, kitus aktualius ES darbotvarkės klausimus.

2023 m. sausio 1 d. Švedija pradėjo pirmininkauti ES Tarybai ir išskyrė 4 prioritetus: 1) Saugumas (vienybė); 2) Atsparumas (konkurencingumas); 3) Gerovė (perėjimas prie ekologiškos (žaliosios) energetikos ir ekonomikos); 4) Demokratinės vertybės ir teisės viršenybė (mūsų pamatas).

Daugiau informacijos:

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Agnė Grigienė

Tel. (8 5) 239 6830