Europos reikalų komitetas: „ES ekonomika susiduria su daug ekonominių, socialinių ir geopolitinių iššūkių dėl Rusijos karo prieš Ukrainą“

2023 m. vasario 9  d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Vasario 8 d. Seimo Europos reikalų komitete (ERK) pristatyta 2023 m. metinė tvaraus augimo apžvalga, kurią kartu su lydinčiaisiais Europos Komisijos (EK) dokumentais (2023 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita, Tarybos rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos bei Bendroji užimtumo ataskaita) Komitetas perdavė svarstyti Seimo specializuotiems komitetams ir tęs Europos semestro klausimų nagrinėjimą 2023 m. pavasario sesijos metu.

 ERK pasiūlė Vyriausybei Lietuvos 2023 m. nacionalinėje reformų darbotvarkėje atsižvelgti į EK nustatytus Europos Sąjungos (ES) ekonomikos augimo prioritetus, ypač, siekiant žaliosios ir skaitmeninės transformacijos, – į fiskalinį tvarumą ir viešąsias investicijas. Įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, ypatingą dėmesį siūloma skirti žaliosios transformacijos prioritetui, o dėl „RepowerEU“ tikslo „Naujos kartos Lietuva“ plano reformas papildyti didesnėmis investicijomis.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, pristatydamas 2023 m. metinę tvaraus augimo apžvalgą, pažymėjo, kad ES ekonomika susiduria su daug ekonominių, socialinių ir geopolitinių iššūkių dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Priemonės, skirtos kovoti su iššūkiais, turi remti teisingą, įtraukų, atsparų ir tvarų augimą, prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės transformacijų pagreitinimo bei stiprinti energetinį saugumą.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega pažymėjo, kad šių metų tvaraus augimo apžvalgoje pateikiama plataus užmojo darbotvarkė, kurios tikslas – toliau stiprinti koordinuotą ES politikos atsaką trumpuoju laikotarpiu sušvelninti neigiamą energetikos sukrėtimų poveikį, o pagal ES planą „REPowerEU“ bus sutelkta papildomų išteklių, kad vykdant tikslines investicijas ir reformas būtų padidintas ES energetikos sistemų atsparumas ir išvengta energijos nepritekliaus.

Pranešėjas akcentavo, kad pasiūlyme dėl bendros užimtumo ataskaitos konstatuojama, jog ES darbo rinka visiškai atsigavo po COVID-19 pandemijos. Tai rodo geri rezultatai ir nuo 2021 m. trečiojo ketvirčio viršytas iki pandemijos buvęs užimtumo lygis. Visgi, nepaisant spartaus augimo, jaunimui, moterims ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms dar reikia tolesnės paramos, kad jos galėtų prisijungti prie darbo rinkos, taip pat būtina stiprinti politiką, kuria siekiama padėti darbuotojams įgyti paklausių įgūdžių, kad būtų sumažinta darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo rizika, ypač vykstant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

Metinės augimo apžvalgos tikslas – aptarti  bendruosius ES prioritetus, dėl kurių sprendžia Taryba ir kuriuos vėliau atspindi valstybių narių nacionaliniai ekonominiai ir biudžeto sprendimai. Tuos sprendimus balandžio mėn. valstybės narės išdėsto savo stabilumo ar konvergencijos programose (pagal Stabilumo ir augimo paktą) ir nacionalinėse reformų darbotvarkėse.

Daugiau informacijos:

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Dovilė Paužaitė-Šliachtovič, tel. 2396763, el. p. [email protected]