Lietuva sėkmingai įgyvendina Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane numatytus rodiklius

2023 m. balandžio 27  d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje buvo pristatyta Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) įgyvendinimo eiga ir pabrėžta, kad Lietuva sėkmingai įgyvendina Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane numatytus rodiklius.

„Lietuva daro didelę pažangą siekdama pagrindinių Europos Sąjungos užimtumo, įgūdžių socialinės apsaugos tikslų. Per metus Lietuvoje pagerėjo net šešių rodiklių vertinimas: iš švietimo ir mokymo sistemos pasitraukusių asmenų dalis, nedarbo lygis, ilgalaikio nedarbo lygis, skurdo ir socialinės atskirties rizikoje esančių asmenų dalis ir kiti rodikliai“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė.

Socialinių rodiklių švieslentėje Lietuva geriausiai vertinama lyčių užimtumo skirtumo ir bendrųjų disponuojamų namų ūkio pajamų srityse. Geriau už Europos Sąjungos (ES) vidurkį Lietuva vertinama šiose srityse: užimtumo lygis; nedarbo lygis; vaikų (0–17 m. amžiaus) skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis; anksti iš švietimo ir mokymo sistemos pasitraukusių asmenų dalis; per didelės išlaidos būstui.

Silpna, bet gerėjanti situacija stebima skurdo ar socialinės atskirties srityje. Didžiausia skurdo ar socialinės atskirties rizika kyla vienišiems 65+ metų asmenims (2021 m. 63,1 proc. (ES vidurkis – 30,7 proc.), vienišiems tėvams, turintiems išlaikomų vaikų (49,7 proc., palyginti su 44,1 proc. ES vidurkiu 2021 m.), vyresnio amžiaus (65+) žmonėms (38,7 proc., palyginti su 19,5 proc. ES vidurkiu 2021 m.) ir neįgaliesiems (38,9 proc., palyginti su 29,7 proc. ES vidurkiu 2021 m.).  

Padėtį reikia stebėti šiose srityse: asmenų (16–74 m.), turinčių bent bazinius skaitmeninius įgūdžius, dalis; vaikų iki  trejų metų, kuriems teikiamos oficialios priežiūros paslaugos.

Pajamų nelygybė Lietuvoje vertinama kaip kritinė. Pajamų nelygybė Lietuvoje per metus nepakito – 2020 m. ir 2021 m. fiksuotas 6,1 pajamų pasiskirstymo koeficientas. Tokį stabilumą lėmė žemiausiuose pajamų kvintiliuose esančių asmenų pajamų stiprinimas per senatvės pensijų spartesnę indeksaciją, bazinių dydžių, nuo kurių priklauso socialinės išmokos, indeksaciją ir dėl augančios minimalios mėnesinės algos.

ES vadovai ESTR paskelbė 2017 m. lapkritį Geteborge surengtame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime. ESTR principų ir teisių įgyvendinimas – bendra valstybių narių, ES institucijų, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų atsakomybė. ES lygmeniu Europos Komisija yra visapusiškai įsipareigojusi įtraukti ESTR prioritetus į visas ES politikos sritis.

2020 m. kovo 4 d. Europos Komisija paskelbė ESTR veiksmų planą, kuriame apibrėžiami konkretūs veiksmai, siekiant toliau įgyvendinti ESTR principus, ir siūlomi pagrindiniai ES tikslai užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos srityse, kuriuos reikia įgyvendinti iki 2030 m.

Daugiau informacijos:

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Agnė Grigienė, tel. +370 5 239 6830