R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: padidėjusi skola, didėjančios palūkanų normos, aukšta infliacija, vykstant Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, – klausimai spręstini didinant ES biudžeto pajėgumą

2023 m. spalio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

„2022-ųjų finansinių metų Europos Sąjungos finansinėse ataskaitose pateikiamas tikras ir teisingas vaizdas, pajamų srityje klaidų nenustatyta, tačiau labai padidėjo su 196 milijardų eurų išlaidų iš ES biudžeto suma susijęs klaidų lygis – iki 4,2  proc. (2021 m. – 3 proc.)“, – pabrėžė Lietuvos deleguotoji Europos Audito Rūmų (EAR) narė Laima Andrikienė, spalio 13 d. bendrame Seimo Europos reikalų ir Audito komitetų posėdyje pristatydama EAR metinę ataskaitą dėl 2022-ųjų finansinių metų ES biudžeto vykdymo.

EAR išvadoje teigiama, kad du trečdaliai (66 proc.) audituotų išlaidų yra didelės rizikos. „Per pastaruosius trejus metus klaidų lygis buvo reikšmingas ir paplitęs, todėl dėl 2022 m. ES išlaidų auditoriai pateikė neigiamą nuomonę. Tikrindami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) įgyvendinimą, 11 mokėjimų auditoriai nustatė kiekybinių trūkumų, o šešiuose iš šių mokėjimų buvo reikšmingų klaidų, todėl dėl EGADP išlaidų paskelbė sąlyginę nuomonę“, – teigė Lietuvos deleguotoji atstovė. 

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad 2022 m. ES skola padidėjo iki 344,3 milijardo eurų (2021 m. – 236,7 milijardo eurų), daugiausia dėl naujo skolinimosi priemonei NGEU („NextGenerationEU“), kuris sudarė 96,9 milijardo eurų, bei skolinimosi išlaidų dėl didėjančių palūkanų normų. Be to, didelį poveikį ES biudžetui turi aukštas infliacijos lygis. „Pagal Europos Komisijos pateiktą infliacijos prognozę, iki 2023 m. ES biudžetas gali prarasti beveik 10 proc. savo perkamosios galios“, – sakė EAR narė.

L. Andrikienė informavo ir apie specialiąją EAR ataskaitą  – „Spotlight“ – iniciatyvą, kuria siekiama panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites. Šia Europos Komisijos iniciatyva, kuriai skirta 497 mln. eurų, buvo siekiama užtikrinti, kad 26 pasaulio valstybėse visos moterys ir mergaitės, ypač marginalizuotos ir pažeidžiamos, gyventų be smurto ir žalingos praktikos. „Komisijos bandymas spręsti šią problemą buvo plataus užmojo iniciatyva, tačiau jos poveikis kol kas ribotas. Ketverių metų programa nėra pakankama, kad pasaulyje įvyktų pokyčiai, ir jai spręsti reikia ilgalaikių veiksmų ir papildomų išteklių“, – kalbėjo L. Andrikienė.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Olga Posaškova)

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė domėjosi planuojamais atlikti auditais dėl Ukrainos, Seimo Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis gilinosi į EGADP lėšų panaudojimo vertinimo ir perkamosios galios lygio sumažėjimo ES klausimus. Seimo nariai taip pat kėlė klausimus, kaip įgyvendinama 2021–2027 m. laikotarpio ES sanglaudos politikos Europos regioninės plėtros programa siekiant mažinti Lietuvos regionų atskirtį, domėjosi EAR auditais dėl jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos ES, kiek ES auditai apima žmonių su negalia įtrauktį, mechanizmais, kurie veikia nustačius konkrečius pažeidimo atvejus, Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimais ir kt.

EAR turi lygiavertį statusą kaip Europos Parlamentas, Europos Taryba ir Europos Komisija. Tai užtikrina jų nepriklausomumą ir autoritetą. Pagrindinė EAR užduotis – atlikti Sąjungos auditą ir taip prisidėti gerinant finansų valdymą. EAR taip pat teikia ataskaitą Europos piliečiams apie tai, kaip leidžiamos ES lėšos.

L. Andrikienė dirba penktoje EAR kolegijoje ir yra atsakinga už Sąjungos finansinius ir administracinius klausimus.

Parengė:

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Aistė Pikiotienė, tel. (8 5) 209 6864