Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje: „Lietuvai reikia proveržio sveikatos ir socialinės apsaugos srityse ir spartesnio atsinaujinančios energetikos priemonių įgyvendinimo“

2023 m. spalio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis Europos reikalų komiteto (toliau – Komitetas) posėdyje pristatė 2023–2024 m. Tarybos rekomendacijos Lietuvai įgyvendinimo priemonių planą (toliau – Planas). Jis skirtas praktiniam Tarybos rekomendacijų įgyvendinimui, kai Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, įtraukia Tarybos rekomendacijas į savo reformų planus ir ateinančių metų nacionalinį biudžetą. Siekdamas įvertinti Lietuvai teikiamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo pažangą, Komitetas šį Planą svarsto jau kelerius metus.

Komitetas laikosi nuomonės, kad Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai, ir yra pasiūlęs Vyriausybei susieti rekomendacijas su Vyriausybės veiklos prioritetais, šalies biudžete numatyti lėšas reikalingoms struktūrinėms reformoms, o už jų įgyvendinimą atsiskaityti kartu su Vyriausybės ataskaita.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega pažymėjo, kad, augant Lietuvos ekonomikai, svarbu rasti būdus užtikrinti viešųjų paslaugų finansavimą. Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas akcentavo fiskalinio tvarumo išlaikymo svarbą biudžeto projekte ir vykdomas paramos energetikai atsisakymo priemones, kadangi kitų metų biudžete poreikio platesniam jų finansavimui nėra numatyta.

Atsižvelgdamas į Tarybos pasikartojančias rekomendacijas ir nesant užtikrinto Lietuvos proveržio sveikatos ir socialinės apsaugos srityse, Komitetas priėmė sprendimą rekomenduoti Vyriausybei atlikti tarpinį reformų ir pasiekimų vertinimą ir, esant poreikiui, imtis būtinų priemonių sudarant konkrečius veiksmų planus.

Taip pat atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad, nepaisant Lietuvos pastangų atsinaujinančios energetikos srityje, iškastinio kuro naudojimas išlieka ypač didelis, todėl svarbu spartinti priemonių, užtikrinančių pramonės gamybos transformaciją ir dekarbonizaciją, didinančių viešojo ir darniojo transporto naudojimą ir didinančių pastatų energinį naudingumą įgyvendinimą.

Komitetas taip pat nusprendė siūlyti Vyriausybei užtikrinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – NKL)  numatyti reformų ir investicijų įgyvendinimo spartą ir kokybę, didelį dėmesį skiriant NKL plano įgyvendinime atsirandančių rizikų, trukdančių pasiekti numatytus rodiklius, pašalinimui.

Rekomendacijos Lietuvai 2023 ir 2024 m. nurodo imtis šių veiksmų:

1. Iki 2023 m. pabaigos panaikinti galiojančias su energija susijusios paramos priemones. Jei dėl vėl padidėjusių energijos kainų reikėtų imtis paramos priemonių, užtikrinti, kad tomis priemonėmis būtų siekiama apsaugoti pažeidžiamus namų ūkius ir įmones, kad jos būtų fiskaliniu požiūriu prieinamos ir išlaikytų paskatas taupyti energiją.

2024 m. išlaikant patikimą fiskalinę būklę, išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas viešąsias investicijas ir užtikrinti veiksmingą EGADP dotacijų ir kitų ES fondų lėšų įsisavinimą, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Laikotarpiu po 2024 m. toliau vykdyti investicijas ir reformas, kuriomis skatinamas didesnis tvarus augimas, ir išsaugoti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę.

Sustiprinti sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos adekvatumą ir pagerinti bendrąsias viešąsias paslaugas.

2. Toliau tolygiai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir sparčiai užbaigti rengti skyrių „REPowerEU“, kad būtų galima skubiai pradėti jį įgyvendinti. Tęsti spartų sanglaudos politikos programų įgyvendinimą, glaudžiai jį derinant su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu bei naudojantis jų sąveika.

3. Stiprinti pirminę ir plėtoti profilaktinę sveikatos priežiūrą, be kita ko, tam, kad būtų didinamas sveikatos priežiūros sistemos atsparumas. Gerinti socialinių paslaugų planavimą ir teikimą. Gerinti galimybes gauti socialinį būstą ir tokių būstų kokybę.

4. Toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir importuojamos energijos spartinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, visų pirma užtikrinant pakankamą tinklo pajėgumą bei prieigą, užtikrinant pramonės gamybos transformaciją ir dekarbonizaciją, didinant viešojo ir darniojo transporto naudojimą ir pastatų energinį naudingumą, be kita ko, siekiant sumažinti energijos nepriteklių. Užtikrinti pakankamus elektros energetikos sistemų jungčių pajėgumus, kad būtų padidintas tiekimo saugumas, tęsiant darbus, kad būtų laiku baigtas sinchronizavimas su ES elektros tinklu. Dėti daugiau pastangų suteikti ir įgyti žaliajai pertvarkai reikalingus įgūdžius.

Daugiau informacijos:

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Dovilė Paužaitė-Šliachtovič, tel. (8 5) 239 6763