Europos reikalų komitete pristatyta 2024 m. metinė tvaraus augimo apžvalga: didžiausias dėmesys investicijoms į konkurencingą ES ateitį

2024 m. vasario 15 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Vasario 14 d. Europos reikalų komitete (ERK) pristatyta 2024 m. metinė tvaraus augimo apžvalga, kurią kartu su lydinčiaisiais Europos Komisijos (EK) dokumentais (2024 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita, Tarybos rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos bei Bendroji užimtumo ataskaita), Komitetas perdavė svarstyti Seimo specializuotiems komitetams. ERK toliau tęs Europos semestro klausimų nagrinėjimą 2025 m. pavasario sesijos metu. 

EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega pažymėjo, kad šių metų tvaraus augimo apžvalgoje pateikiama plataus užmojo darbotvarkė, kuri remiasi 4 konkurencingumo aspektais: teisingumu, aplinkos tvarumu, našumu ir makroekonominiu stabilumu. Tačiau turint aukštas palūkanų normas, svarbi apdairi fiskalinė politika, kad valstybės skolos nedidėtų ir infliacija nebūtų skatinama. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. – RRF) lėšų sėkmingas panaudojimas, įgyvendinimas yra ypač svarbus, todėl reikia spartinti, skatinti ir reformas, ir investicijas.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis be jau minėtų konkurencingumo aspektų pasidžiaugė, kad 2024 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitoje daroma išvada, kad nėra poreikio Lietuvai daryti nuodugnią priežiūrą, nes disbalansų rizika mažėja kartu su ekonominių sąlygų normalizacija, ir Lietuva atitinka fiskalines rekomendacijas.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas papildė, kad pagal fiskalinės drausmės rodiklius, Lietuva, vertinant skolos santykį su BVP, yra tarp penkių šalių, turinčių mažiausią skolą euro zonoje, o deficito lygis – tarp atitinkančių fiskalinės drausmės taisykles. Lietuva rūpinasi savo fiskaliniu tvarumu ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu. 

Finansų viceministras taip pat pažymėjo, kad šį pavasarį Europos semestro rėmuose Europos Komisija pradės taikyti perviršio deficito procedūrą šalims, kurios viršija trijų procentų deficitą, ir grįžtama prie peržiūrėtų fiskalinės drausmės taisyklių, tačiau Lietuva nėra tarp tų šalių. Viceministras pabrėžė, kad pakeitus ekonominės valdysenos taisykles, valstybės narės pradės rengti vidutinės trukmės fiskalinį struktūrinį planą, kuriame bus numatyta fiskalinė, struktūrinė ir investicijų politika ateinantiems 4 ar 7 metams. Šis planas pakeis Stabilumo programą ir Nacionalinę reformų darbotvarkę.

Komitetas, pabrėždamas tolimesnį EK ir valstybių narių dialogą, ekonominės valdysenos peržiūrą ir sinergiją su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, valstybių narių politinės atsakomybės didinimą, Tarybos rekomendacijų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimą, nusprendė kviesti Vyriausybę užtikrinti „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytų investicijų ir reformų įgyvendinimą laiku, atsižvelgiant į Europos semestre identifikuotus iššūkius, siekti ambicingų struktūrinių reformų bei produktyvių investicijų žaliosios ir skaitmeninės transformacijų, energijos saugumo, našumo, atsparumo ir gynybos srityse, taip pat kritinių, skaitmeninių technologijų, dirbtinio intelekto įgyvendinimo, atsižvelgiant į reguliacinę aplinką dirbtiniam intelektui Europos Sąjungos (ES) mastu, srityse. Komitetas taip pat nusprendė kviesti Vyriausybę įvertinti ir išnaudoti naujos ES fiskalinės sistemos suteikiamą lankstumą investuojant į šalies gynybos pajėgumų didinimą, tai derinant su būtinybe išlaikyti valdžios sektoriaus skolos ir finansų tvarumą. 

ERK taip pat nusprendė siūlyti Seimo specializuotiems komitetams, svarstant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektą ir susijusius įstatymų projektus, įvertinti Bendroje užimtumo ataskaitoje nurodytus tikslus ir prastėjančius Lietuvos rodiklius Europos socialinių teisių ramsčio švieslentėje skaitmeninių įgūdžių, pajamų nelygybės, asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinės atskirties didėjimo, neįgaliųjų užimtumo atotrūkio, vaikų iki 3 m., kuriems teikiamos oficialios priežiūros paslaugos, srityse.

Metinės augimo apžvalgos tikslas – prisidėti prie debatų dėl bendrų ES prioritetų, dėl kurių sprendžia Taryba ir kuriuos vėliau atspindi valstybių narių nacionaliniai ekonominiai ir biudžeto sprendimai. Tuos sprendimus balandžio mėn. valstybės narės išdėsto savo stabilumo ar konvergencijos programose (pagal Stabilumo ir augimo paktą) ir nacionalinėse reformų programose (pagal strategiją „Europa 2020“).

Daugiau informacijos: 

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Dovilė Paužaitė-Šliachtovič, tel. 2096763, el. p. [email protected]