Europos reikalų komitetas aptarė projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo rizikas

2024 m. birželio 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Birželio 19 d. Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje, dalyvaujant Valstybės kontrolės, Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovams, aptarti praėjusią savaitę paskelbto Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų atlikto „Rail Baltica“ projekto tarptautinio vertinimo rezultatai. 

Vertinimas parodė, kad dėl atliktų išsamesnių skaičiavimų, paties projekto apimties pakeitimų ir kitų priežasčių numatytos projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo sąnaudos padidėjo daugiau nei keturis kartus. Kadangi dabartinis Europos Sąjungos (ES) finansavimo laikotarpis baigiasi 2027 m., o ES dotacijos pirmaisiais naujos ilgametės finansinės programos metais įprastai neskiriamos, kyla rizika laiku negauti finansavimo; 2027–2028 m., kaip tikimasi, bus intensyvių statybos darbų metai, tad gali susidaryti finansavimo spraga.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sutiko, kad nėra tvaraus ilgalaikio finansavimo mechanizmo, todėl įgyvendinant didesnės apimties projektus, tenka prisiimti riziką išlaidas padengti nacionalinio biudžeto lėšomis. Europos Komisija pripažįsta šią problemą ir šiuo metu ieško sprendimų. Aktualesnė problema yra ne lėšų trūkumas, o finansų perteklius. Didelė dalis skirtų lėšų yra dar neinvestuotos ir tai yra trukdis derybose dėl būsimos ES daugiametės finansinės perspektyvos.

Seimo Europos reikalų komitetas nusprendė tęsti projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo parlamentinę kontrolę, paprašė Susisiekimo ministerijos reguliariau teikti informaciją ir Seimo rudens sesijos metu detaliau susipažinti su planuojamais projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo etapais ir naujais (2023 m.) sąnaudų ir naudos analizės skaičiais. 

Posėdžio vaizdo įrašą galite rasti čia.

„Rail Baltica“ yra geležinkelių transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – sujungti Baltijos šalis su Europos geležinkelių tinklu. Projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos šalys: Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir netiesiogiai Suomija. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą. 1435 mm vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio plėtrą įgyvendina trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva, Lenkija – jį modernizuoja. 

„Rail Baltica“ yra dvikelio geležinkelio elektrifikuota linija, kurios didžiausias projektuojamas greitis 249 km/val. (keleivinių traukinių), 120 km/val. (krovininių traukinių). Linijos ilgis Lietuvoje – 392 km.

Daugiau informacijos: 

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Elzė Kolelė, tel. (8 5) 209 6498