Kaimo reikalų komitetas aptarė melioracijos statinių priežiūros problemas ir perspektyvas

2021 m. spalio 21 d. pranešimas žiniasklaidai 

Spalio 20 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamajame posėdyje, kuris vyko Rokiškio rajono savivaldybėje, aptartos melioracijos statinių priežiūros problemos ir perspektyvos.

Posėdyje dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai, Rokiškio rajono savivaldybės meras, Rokiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus, Kupiškio  rajono savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, žemdirbių atstovai.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pristatė melioracijos sektoriaus padėtį. Jis informavo, kad valstybei nuosavybės teise priklausantys melioracijos inžineriniai statiniai, kuriuos patikėjimo teise valdo savivaldybės, yra labai nusidėvėję (apie 73,4 proc.). Dėl nepakankamo melioracijos rekonstravimo darbų finansavimo sparčiai prastėja valstybei priklausančių melioracijos inžinerinių statinių būklė, didėja gyvenamųjų teritorijų ir žemės ūkio naudmenų užliejimo rizika. Visa tai mažina Lietuvos ūkių konkurencingumą, neužtikrina tolygios, subalansuotos rajonų žemės ūkio ir kaimo plėtros.

Pasak viceministro, Žemės ūkio ministerijai parengus Melioracijos įstatymo projektą, nebuvo rasta bendro sutarimo dėl būtino finansavimo, reikalingo įstatymui įgyvendinti.

Rokiškio ir Kupiškio rajonų savivaldybių atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal esamą valstybės finansavimą, rajono melioracijos griovių remontas (rekonstravimas) truktų 35 metus. Pasak pranešėjų, ilgalaikis valstybės melioracijos politikos nebuvimas, skurdus finansavimas, neaiškus melioracijos inžinerinių statinių valdymas lėmė tai, kad daugėja blogos būklės griovių ir juose esančių statinių, trūksta specialistų, suremontuotų griovių tolimesnė priežiūra kelia vis daugiau problemų, nėra Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų sutarimo dėl upių ir upelių tvarkymo darbų. Tikimasi, kad naujai rengiamas Melioracijos įstatymas suteiks daugiau aiškumo melioracijos srityje. Melioracijos finansavimo užtikrinimui reikalingas Melioracijos fondas, kurio didžiąją lėšų dalį turėtų sudaryti biudžeto lėšos.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Gudauskas pažymėjo, kad teisės aktai, kurie neatitinka šių dienų aktualijų, atsakingų ministerijų turėtų būti kuo skubiau peržiūrėti ir koreguojami.

Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, apibendrindamas posėdžio metu vykusią diskusiją, pasiūlė Žemės ūkio ministerijai atsižvelgti į išsakytas pastabas ir ieškoti kompromisų. Jis taip pat pabrėžė, kad turi būti išgirsti ne tik melioracijos įmonių atstovai, bet ir žemės naudotojai. „Lietuvos teritorija neturi virsti pelke, neturime atsisakyti žemių, kurios dabar tinkamai įdirbtos. Tie lūkesčiai turėtų atsispindėti ir Aplinkos ministerijos siekiuose“, – sakė komiteto pirmininkas. Melioracijos sistemos jungia ir miškus, ir gyvenvietes, ir lietaus nuotekas, ir geležinkelių bei kelių sausinimą – daug kur tai yra bendros sistemos, todėl valstybė turi turėti galimybes ir priemones  efektyviai spręsti šiuos klausimus.

Komiteto nariai vieningai sutarė, kad diskusijos melioracijos tema turėtų vykti tol, kol Melioracijos įstatymas bus priimtinas ir asociacijoms, ir  gyventojams, ir Kaimo reikalų komitetui ir žmonėms, kurie tas sistemas naudoja.

Po komiteto posėdžio vyko susitikimas su Rokiškio ir Kupiškio rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių, žemdirbių atstovais, kuriame buvo pratęstos diskusijos ne tik melioracijos, bet ir kitais žemės ūkio sektoriuje veikiantiems subjektams aktualiais klausimais.

Komiteto nariai lankėsi Rokiškio rajone  esančiame specializuotame  pieno ūkyje

Komiteto nariai lankėsi Sauliaus  Jasinevičiaus specializuotame, viename moderniausių šalies pieno ūkyje, kuriame laikoma apie 600 galvijų, 230 melžiamų karvių. Šis ūkis įkurtas 1997 m., ūkį nuo 2008 metų iš tėvų perėmęs S. Jasinevičius tęsia  pažangias ūkininkavimo tradicijas ir vykdo plėtrą.   Primilžis iš vienos karvės (per metus) – 8 tonos pieno. Dalį  ūkyje pagaminto pieno ūkininkai  perdirba patys.

Komiteto nariai lankėsi Lašų žemės ūkio bendrovėje, kuri yra viena stipriausių žemės ūkio bendrovių. Bendrovės veiklos sritys – grūdinių kultūrų auginimas, grūdų supirkimas ir didmeninė prekyba, elevatoriaus, žemės ūkio, transporto  paslaugos, kuro granulių ir šiaudų gamyba kraigui, šienainio gamyba. Žemės ūkio veikla sudaro 54 procentus. Bendrovėje dirba 2315 ha žemės, nuosavos žemės – 500 ha. Propaguoja neariminę ir tausojamąją žemdirbystę.

Komiteto nariai lankėsi AB „Rokiškio sūris“ – vienoje didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo  įmonių grupių Baltijos šalyse, kuri eksportuoja apie trečdalį savo produkcijos.

Komiteto nariai lankėsi Rokiškio krašto muziejuje. Kaimo reikalų biuro nuotraukos.

Parengė

Seimo kanceliarijos Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė

Tel. (8 5) 239 6645, el. p. [email protected]