Seimo Kaimo reikalų komiteto narių susitikime su Europos Komisijos nariu Janušu Voicekovskiu – dėmesys ES bendrajai žemės ūkio politikai Rusijos karo Ukrainoje kontekste

2022 m. balandžio 27 d. pranešimas žiniasklaidai 

Balandžio 27 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai susitiko su Europos Komisijos nariu, atsakingu už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Janušu Voicekovskiu (Janusz Wojciechowski). Susitikime dalyvavo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas ir  Europos reikalų komiteto (ERK) narys Giedrius Surplys.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad Baltijos šalių ūkininkai gauna pačias mažiausias tiesiogines išmokas visoje Europos Sąjungoje (ES). „Turime siekti, kad vieningoje ES neliktų skirtumų tarp Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) paramos valstybėms narėms ir užtikrintume vienodas konkurencines sąlygas visiems ūkininkams, ypač didėjančių aplinkosauginių reikalavimų ir itin išaugusių gamybos sąnaudų dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste“,  – teigė V. Pranckietis.

Reaguodamas į tai Europos Komisijos narys pažymėjo, kad ES parama Lietuvos žemės ūkiui santykinai padidinta labiausiai visoje ES. Artimiausiu finansiniu laikotarpiu Lietuvos žemės ūkiui skiriama parama sudarys 5,6 mlrd. eurų – tai yra apie 0,5 mlrd. eurų daugiau, nei buvo projektiniame siūlyme.

Susitikime daug dėmesio buvo skirta BŽŪP strateginių planų peržiūrai, pabrėžiant, kad aplinkybės, kurioms esant ES valstybės narės rengė savo BŽŪP strateginius planus, pasikeitė iš esmės Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. „Be to, Europos Komisijos vertimu, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas reikalauja esminių patobulinimų“, – teigė V. Pranckietis, teiraudamasis Europos Komisijos (EK) dėl galimybės BŽŪP strateginių planų įgyvendinimą atidėti. Susitikime dalyvavęs parlamentaras G. Surplys taip pat akcentavo, kad situacija pasikeitė – iškilo įvairių ekonominių, maisto ir energetikos kainų problemų, į kurias turėtų būti atsižvelgta nacionaliniuose strateginiuose planuose. Tai paliečia ir žemės ūkio tiesioginių išmokų klausimą. Pasak ERK nario, maisto tiekimo grandinių, biomasės, Europos žaliojo kurso, trąšų ir kiti klausimai ne mažiau svarbūs valstybių narių ūkininkams, todėl EK turėtų rasti tinkamus sprendimus. Atsakydamas į tai, J. Voicekovskis pažymėjo, kad strateginio plano pakeitimai yra galimi.

„Lietuva nėra prieš Europos žaliąjį kursą“, – teigė KRK narys Jonas Gudauskas, ūkininkų vardu teiraudamasi dėl Europos Komisijos galimybių atidėti arba peržiūrėti Europos žaliojo kurso užmojus, siekiant užtikrinti ES šalių ūkių gyvybingumą ir piliečių apsirūpinimą maistu, įskaitant jo įperkamumą.

 J. Voicekovskis pabrėžė, kad ekologiniai ūkininkavimo būdai Europoje yra skatinami, o ne privalomai primetami. „Sakoma, kad sumažinus trąšų, sumažės produkcijos. Dažniausiai taip ir yra, bet mes pabrėžiame, kad tręšiant mažiau, užtat preciziškai, ūkio našumas nesumažės“, – atkreipė dėmesį Europos Komisijos narys.

V. Pranckietis teigė, kad pakilus trąšų kainoms jų sunaudojamas kiekis savaime kris – ir net daugiau už ES iškeltą 20 proc. mažinimo tikslą. „Europos Komisija turėtų skatinti gamybą. Žemės ūkyje svarbiausia ne kuo didesni ekologinės gamybos plotai, o koks rezultatas pasiekiamas“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Susitikimo metu taip pat buvo aptartas koordinuotos pagalbos Ukrainai klausimas. EK nario teigimu, dabar itin svarbu remti Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportą į globalią rinką. Būtent todėl Lietuva kartu su Lenkija, anot V. Pranckiečio, ieško galimybių, kaip iš Ukrainos išgabenti derlių, kuris dabar ten įstrigęs.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Balandžio 26 d. KRK nariai susitiko su Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministru Mykola Solskis. Susitikime dalyvavo ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

KRK pirmininkas pasiūlė visokeriopą paramą, išreiškė solidarumą su Ukraina ir jos žmonėmis, pažymėdamas, kad karo padarinius jausime ne vienus metus, kol bus atstatytas Ukrainos žemės ūkio potencialas.

„Nėra nė vieno ukrainiečio, kuris nevertintų Lietuvos paramos – puikiai prisimename, kas pirmieji Ukrainai perdavė ginklus. Kasdien teikiate politinę, finansinę, humanitarinę ir kitą pagalbą, įskaitant karinę“, – teigė M. Solskis.

Susitikimo metu buvo aptartos Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto per Klaipėdos uostą, įskaitant geležinkeliais, galimybės. Ukrainos ministras M. Solskis pabrėžė, kad dėl blokuojamų Ukrainos uostų liko neišvežta 20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų. Šiemet planuojamas derlius bus perpus mažesnis ir jau dedamos pastangos ieškant galimybių šį derlių išgabenti iš šalies. Aptartos galimybės organizuoti humanitarinius maisto koridorius į Ukrainą ir iš jos, keliant šiuos klausimus tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, lygmeniu.

Dėkodamas už susitikimą KRK pirmininkas dar kartą išreiškė neabejotiną Lietuvos paramą Ukrainai integracijos kelyje į ES.

Parengė

Seimo kanceliarijos Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja (ES)

Donata Černiavskienė

Mob. 8 612 52 839, el. p. [email protected]