Seimo Kultūros komiteto pranešimas: „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio didysis jubiliejus – paskata sukurti svarbiausių valstybės švenčių minėjimo modelį“

2021 m. rugsėjo 23 d. pranešimas žiniasklaidai 

Rugsėjo 22 d., Lietuvos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo dieną, Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio surengtos spaudos konferencijos „Kaip Lietuva minės M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines?“ metu buvo pristatytas Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. XIV-517 „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetų aprašo patvirtinimo“.

Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis išreiškė viltį, kad šis dokumentas, žymintis Lietuvos Respublikos Seimo politinę valią, paskatins vykdomąją valdžią sutelkti visą intelektinį ir kūrybinį potencialą bei patikinti visus kultūros saitais susijusius žmones, kad valstybės vardu nustatytos kultūros politikos gairės pagaliau bus įgyvendintos visa apimtimi.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Seimo nutarimas aprėpia tris pagrindinius Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2021–2024 metų prioritetus: valstybės įsipareigojimų kultūros srityje išgryninimą ir įteisinimą, kultūros politikos valdymo demokratizavimo užbaigimą, Lietuvos valstybės ir jos kūrėjų svarbiausių sukakčių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu programų sudarymo ir įgyvendinimo modelio sukūrimą ir įdiegimą.

„Tai yra atspirties taškas, nes artėjant 2025 metams, kuomet Lietuva ir visas pasaulis švęs mūsų genijaus M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, privalome būti tinkamai pasiruošę ir turėti tvirtą pagrindą Lietuvos kultūros politikos kaitai“, – kalbėjo V. Juozapaitis.

M. K. Čiurlionio namų Vilniuje direktorius Rokas Zubovas džiaugėsi, kad „šis Seimo nutarimas yra didžiausia gimtadienio dovana M. K. Čiurlioniui, nes M. K. Čiurlionis turės galimybę tapti pasaulinio tyrinėjimo objektu ir būti kaip visa telkianti, vienijanti, kūrybą skatinanti jėga“.

M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas Saulius Valius pritarė, kad šio Seimo nutarimo priėmimas yra svarbus įvykis, ir pabrėžė, kad kultūrai turi būti suteiktas prioritetinės srities statusas. „Labai džiugu, kad iniciatyva ėjo iš kultūros žmonių, bet apjungė visas valdžias – tai ir buvo siekiamybė“, – teigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė.

Pasak Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės Rūtos Prusevičienės, „M. K. Čiurlionis yra instrumentas, kuriuo galime sukurti ir atkurti tarptautinius ryšius“.

Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Albinas Vilčinskas teigė, kad Kultūros ministerijos laukia „M. K. Čiurlionio iššūkis“, kurį būtina paversti galimybėmis tiek kultūros politikos, tiek finansų formavimo atsinaujinimui. Kultūros ministerija įsipareigojo, kartu įtraukiant kitas valstybės institucijas, sukurti tinkamiausią, tvarų ir teisingą svarbiausių valstybės švenčių minėjimo programų sudarymo ir įgyvendinimo modelį ir užtikrinti jo tęstinumą.

Parengė

Seimo kanceliarijos Kultūros komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6854, el. p. [email protected]