Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Ankstesnės kadencijos

Seimo Kultūros komitetas kartu su Reino krašto-Pfalco Landtago delegacija aptarė kultūros aktualijas

2022 m. rugsėjo 20 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Seimo Kultūros komiteto atstovai rugsėjo 20 d. susitiko su Lietuvoje viešinčia Vokietijos Reino krašto-Pfalco Landtago Kultūros komiteto delegacija.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

 

Reino krašto-Pfalco Landtago Pirmininkas Hendrikas Heringas (Hendrik Hering) pasidžiaugė, kad Lietuvoje kultūra užima ypač svarbią vietą ir paminėjo, kad apsilankyti su vizitu Lietuvoje įkvėpė ir noras apsilankyti Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 renginiuose.

Svečiai domėjosi, koks Lietuvos parlamento vaidmuo „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ finansavimo procese, taip pat teiravosi, kaip vyksta kultūros finansavimas Lietuvoje, kaip šiuo metu, Ukrainos karo kontekste, pavyksta remti kultūros projektus, kaip kultūros sektoriui sekėsi susitvarkyti su pandemijos iššūkiais.

Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis paminėjo, kad tai, jog Kaunas šiais metais yra Europos kultūros sostinė, yra ypač didelė pridėtinė vertė Lietuvai. Dėmesys Kaunui ir Kauno rajonui labai pagyvino miesto gyvenimą, žymiai išaugo ir turistų skaičius. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Kauno modernizmas, kaip Lietuvos vertybė, pretenduoja būti įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

 

V. Juozapaitis pripažino, kad kultūros sričiai, kaip ir kitoms sritims, dėl ekonominės situacijos taikomas „taupymo režimas“, tačiau pabrėžė, kad finansavimas nėra sumažėjęs. Lietuvoje valstybinės ir nacionalinės kultūros įstaigos finansuojamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių kultūros įstaigos – iš savivaldybių biudžetų, o nepriklausomų meno kūrėjų projektinė veikla yra finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.

Pandemijos laikotarpiu kultūros sektorius Lietuvoje išties stipriai nukentėjo, tačiau siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti kultūros sektoriaus patirtus nuostolius ir padėti jam įveikti pandemijos sukeltus iššūkius buvo skirta reikšminga valstybės biudžeto lėšų dalis.

Susitikimo metu trumpai pristatytas ir šiuo metu Seime svarstomas Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 341 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1986(2), kuriuo siekiama Lietuvoje uždrausti retransliuoti ir (ar) platinti internete Rusijos ar Baltarusijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo ir televizijos programas.

Susitikimo dalyviai taip pat aptarė paramos Ukrainai, kultūrinių mainų su Rusija klausimus.

H. Heringas pabrėžė, kad svarbiausias dalykas šiuo metu yra Ukrainos pergalė, nes tai yra mūsų visų demokratijos, laisvės ir saugumo pagrindas.

 

Parengė

Seimo kanceliarijos Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė

Tel. (8 5) 239 6854, el. p. [email protected]

 

       Naujausi pakeitimai - 2022-09-20 16:13
       Monika Kutkaitytė

      Rekomenduoti
    Spausdinti