Teisės ir teisėtvarkos komitetas: Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje būtini pokyčiai

2021 m. balandžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas  posėdžio metu svarstė bausmių vykdymo sistemos pertvarkymo klausimus.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska supažindino su numatomais pokyčiais bausmių vykdymo sistemoje, kurie, jos nuomone, yra būtini, ypač – resocializacijos srityje. Ministrė pažymėjo, kad didžiausi iššūkiai yra dėl laisvės atėmimo vietų bendrabučių tipo infrastruktūros, kuri lemia nuteistųjų skundus dėl gyvenimo sąlygų  –  pagrindiniai pokyčiai turi būti susiję su kamerų tipo patalpų infrastruktūros vystymu. Atkreiptas dėmesys į tai, kad planuojami darbai elektroninės sistemos valdyme, kartu keičiamas požiūris į laisvės atėmimo vietų pareigūnų veiklą, jų pareigybėms priskirtas funkcijas akcentuojant jų veiklą dinaminės priežiūros ir resocializacijos srityse.

Ministrė taip pat apžvelgė probacijos reorganizavimo klausimus ir uždavinius integruojant nuteistuosius į visuomenę, pasitelkiant savanorius, nevyriausybinių organizacijų atstovus. Pažymėta, kad sprendžiamos nuteistųjų, suimtųjų įdarbinimo problemos, artimiausiu metu numatomi pasitarimai dėl gamybinės bazės pertvarkos ir susitikimai su verslo atstovais. Prie numatomų pokyčių priskirtas ir teisinis reguliavimas – analizuojamas poreikis keisti teisinį reguliavimą inicijuojant Bausmių vykdymo kodekso keitimą.

Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas supažindino Komiteto narius su atliktais darbais modernizavimo srityje ir įgyvendinamomis priemonėmis siekiant stabdyti elektroninius nusikaltimus, taip pat su įmonės „Mūsų amatai“ problemomis ir būtinais  struktūriniais pokyčiais. Kitais metais turi startuoti nuteistųjų, suimtųjų „užimtumo paketas“, todėl ieškoma ir kito nuteistųjų įdarbinimo galimybių modelio.

Komiteto pirmininkas  Stasys Šedbaras, apibendrindamas pristatytą informaciją, pažymėjo klausimo aktualumą, būtinus pokyčius bausmių vykdymo sistemoje ir pritarė išsakytai ministrės iniciatyvai dėl ilgalaikio, tvaraus susitarimo dėl laisvės atėmimo vietų infrastruktūros pertvarkos patvirtinimo, kuris būtų vykdomas nepaisant politinės valdžios pasikeitimo.

Komitetas primena, kad Valstybės kontrolė pateikė Komitetui Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą, kurioje supažindino su didelės svarbos rekomendacijomis ir jų priemonėmis, kurias vėluojama įgyvendinti ir kurių įgyvendinimo laukiama 2021 m. Pirmiausia, tai numatytos  priemonės, skirtos elektroniniams nusikaltimams, daromiems iš laisvės atėmimo vietų, sustabdyti ir užkardyti (58 procentai 2019 m. registruotų nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje – elektroninio sukčiavimo atvejai). Valstybės auditoriai konstatavo, kad laisvės atėmimo vietų modernizavimas vyko per lėtai (tęsiasi 16 metų) ir neefektyviai (2015–2020 m. laisvės atėmimo vietų modernizavimui skirta 17,1 mln. eurų). Nuteistiesiems dėl netinkamų kalinimo sąlygų 2016–2020 m. išmokėta suma siekė 3,7 mln. eurų. Be to, atkreiptas dėmesys į tai, kad probacija ir resocializacija yra neveiksmingos, – net 3 060 nusikalstamų veikų per 2020 m. padarė pakartotinai nusikaltę asmenys. Auditoriai  ataskaitoje įvardijo pagrindines Teisingumo ministerijai ir Kalėjimų departamentui skirtas rekomendacijas, kurios turi būti įgyvendintos 2021 m., t. y. nustatyti laisvės atėmimo vietų modernizavimo kryptis ir apimtį, užtikrinti nuteistųjų įdarbinimo organizavimą, atsisakyti su įstaigų paskirtimi nesusijusios veiklos ir iki 2025 m. įgyvendinti priemones, užkertančias kelią nusikaltimams iš laisvės atėmimo vietų.

Komitetas ir ateityje planuoja tęsti laisvės atėmimo vietų modernizavimo   įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Rita Karpavičiūtė, tel. (85) 239 6586