Teisės ir teisėtvarkos komitete: pagaliau pasiektas proveržis Europos Žmogaus Teisių Teismo sustiprintos priežiūros sprendimų vykdymo procese

2022 m. birželio 8 d. d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Birželio 8 d. įvyko Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto parlamentinės kontrolės posėdis, skirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimams prieš Lietuvos Respubliką, jų vykdymo problematikai ir kitiems susijusiems klausimams aptarti.

Posėdyje dalyvavusi Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė, pristatydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT 2021 metų veiklos ataskaitą, pažymėjo, kad pastarieji metai yra neeiliniai sustiprintos priežiūros bylų atžvilgiu. Aptariamu laikotarpiu, o taip pat įvertinant ir 2022 m. atitinkamų darbų tęstinumą, įvyko reikšmingas proveržis visų keturių EŽTT sustiprintos priežiūros sprendimų vykdymo procese, t. y. byloje Paksas prieš Lietuvą, byloje L. prieš Lietuvą, byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą ir byloje Abu Zubaydah prieš Lietuvą.

Minėtose bylose EŽTT sprendimai yra visiškai įgyvendinti arba pasiekę itin reikšmingos pažangos. Šiame kontekste ypač išskirtas Seimo sprendimas priimti Konstitucijos 74  straipsnio pataisą Nr. XIV-1029 kuria, po daugiau nei dešimties metų, pagaliau pavykus rasti politinį konsensusą, buvo įgyvendintas EŽTT sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą. Turint omenyje tai, kad nuo 2014 m. Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis EŽTT sprendimų vykdymą, aptariamo sprendimo atžvilgiu taikė sustiprintą vykdymo priežiūrą, o 2018 m. Lietuvos atžvilgiu priėmė tarpinę rezoliuciją (tarptautinę sankciją) dėl užsitęsusio šios bylos vykdymo proceso, taip pat  atsižvelgiant į sudėtingas Konstitucijos priėmimo procedūras ir joms priimti būtiną politinį sutelktumą, tai labai reikšmingas pasiekimas.

Vyriausybės atstovė EŽTT pažymėjo, kad  2021 m. koordinuotas EŽTT sprendimų vykdymas iš viso 40 sprendimų; priežiūra užbaigta 9 bylose. Didžiojoje dalyje bylų yra taikoma standartinė priežiūra, be to, nemažai bylų yra pasikartojančios (pvz., susijusios su netinkamomis kalinimo sąlygomis), kai kurios iš jų yra susijusios su bylomis, kuriose vykdymo priežiūra jau yra užbaigta teigiamai įvertinus bendrąsias vykdymo priemones, skirtas užkirsti kelią pasikartojantiems Konvencijos pažeidimams (pvz., bylos dėl valstybės institucijų klaidų nuosavybės teisių atkūrimo procese). Pasak K. Bubnytės-Širmenės, ilgiau užtrunka įgyvendinti tuos sprendimus, pažymėjo, kurių tinkamam įvykdymui būtina pakeisti ar priimti teisės aktus, pakeisti institucijų praktiką, priimti naujus sprendimus pareiškėjų atžvilgiu jų bylose atnaujinus atitinkamus procesus.

Pristatydama 2021 m. EŽTT išspręstas 15 bylų prieš Lietuvą (4 peticijos buvo paskelbtos nepriimtinomis, 2 bylose Konvencijos pažeidimų nenustatyta; taikus susitarimas buvo patvirtintas 1 byloje, 8 bylose nustatyti Konvencijos pažeidimai), Vyriausybės atstovė sakė, kad daugiausia Konvencijos pažeidimų nustatyta – net 5 bylose – dėl teisės į teisingą teismą (Konvencijos 6 straipsnis) reikalavimų neužtikrinimo.  

Aptariant 2021 m. Vyriausybei perduotų 29 bylų problematiką, pažymėta, kad šios bylos atskleidžia tiek pasikartojančias, tiek ir naujas Lietuvos teisinės sistemos problemas, o pats skundų spektras yra itin platus. Vis dar išlieka bylos dėl orumą žeminančių kalinimo sąlygų, dėl nepagrįstai ilgos suėmimo trukmės, tačiau perduota bylų, atskleidžiančių ir naujus orumą žeminančio elgesio draudimo, teisės į teisingą teismą, privataus ir šeimos gyvenimo gerbimo neužtikrinimo aspektus.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas parlamentinės kontrolės posėdžius, skirtus EŽTT sprendimams prieš Lietuvos Respubliką, jų vykdymo problematikai ir kitiems susijusiems klausimams aptarti, rengia periodiškai.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Rita Varanauskienė, tel. (8 5) 239 6748