I. Haasė: „Lietuva kartu su Ukraina ne tik sieks visų Rusijos agresorių tarptautinės atsakomybės, bet kartu švęs Ukrainos pergalę“

2023 m. gegužės 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai

Gegužės 16 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė Irena Haasė (Irena Haase) ir Komiteto nariai Andrius Vyšniauskas ir  Vilius Semeška susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacija, vadovaujama Ukrainos Aukščiausiosios Rados Teisinės politikos komiteto nario ir Politinių reformų bei konstitucinės teisės pakomitečio vadovo, nuolatinio Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovo Ukrainos Konstituciniame Teisme Maksimo Dyrdino.

Sveikindama atvykusius svečius I. Haasė pažymėjo, kad tęsiantis Rusijos agresijai prieš Ukrainą, yra būtina užtikrinti, kad teisingumo ir atsakomybės už Rusijos siaubingus nusikaltimus siekimas būtų mūsų visų politikos pagrindas. TTK pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Lietuva į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokurorą dėl situacijos Ukrainoje tyrimo kreipėsi dar praėjusių metų kovo 1 d., vėliau dar 43 pasaulio valstybės padarė tą patį. Tai yra precedento neturintis atvejis, kai tiek valstybių reikalauja tyrimo pagal Romos Statutą.

Komiteto vadovė pažymėjo, kad TBT atlieką pagrindinį vaidmenį persekiojant už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus, genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui, tačiau TBT neturi jurisdikcijos dėl agresijos nusikaltimo Ukrainos atveju. I. Haasė pabrėžė, kad „nėra jokių abejonių, jog neišprovokuota agresija prieš Ukrainą, taip pat sistemingas žudymas, kankinimai, deportacijos ir filtravimo kampanijos yra sprendimų, kuriuos priėmė Rusijos aukščiausio rango civiliai ir kariniai vadovai, rezultatas. Specialiojo tarptautinio tribunolo įsteigimas yra vienintelis būdas užtikrinti, kad Rusijos vadovai būtų patraukti atsakomybėn, nes agresijos nusikaltimas yra lyderystės nusikaltimas, ir svarbu, kad tiriami ir atsakomybėn būtų patraukti ne tik tie, kurie vykdo žiaurius nusikaltimus, bet ir agresijos sumanytojai ir planuotojai.

TTK pirmininkė taip pat pažymėjo, kad Lietuva sveikina TBT sprendimą išduoti arešto orderius V. Putinui ir M. Lvovai-Belovai kaip labai svarbų žingsnį ginant tarptautinę humanitarinę teisę, tačiau, kaip sakė I. Haasė, vaikų deportavimas yra tik viena iš daugelio V. Putino nusikalstamų veikų Ukrainoje, kurios yra kilusios iš „nusikaltimų motinos“ – agresijos nusikaltimo. 

Susitikime, be kita ko, pabrėžta, kad Lietuva sveikina Ukrainos, nepaisant vykstančio karo,  pasiektą pažangą korupcijos prevencijos srityje. Tai pripažino ir Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupė (GRECO). Be to, kaip pažymėjo I. Haasė, Ukrainai siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES), labai svarbu, kad darbai korupcijos prevencijos srityje būtų tęsiami, taip pat, kad būtų patvirtinta teisėsaugos sektoriaus reforma.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacijos vadovas M. Dyrdinas, dėkodamas už priėmimą pažymėjo, kad Ukraina labai vertina tai, kad Lietuva, jos visuomenė nuo pat Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios solidarizavosi su Ukraina. Jis sakė, kad Lietuva yra didžiausias Ukrainos draugas ir variklis kovoje su agresoriumi ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuva, pasak jo, yra teritoriškai maža valstybė, tačiau didelė savo pagalba, kurią mato ir tarptautinė bendruomenė, ir Ukrainos žmonės.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Teisinės politikos komiteto nariai M. Dyrdinas ir Oleksandras Vasiukas papasakojo apie 2016 m. prasidėjusią teismų reformą, kuri numatė institucinius, teisėkūrinius  ir personalinius pakeitimus. Šiame kontekste pagrindinis dėmesys buvo skirtas Ukrainos Konstituciniam Teismui, jo statusui, sudarymui, įgaliojimams ir veiklos ypatumams. Atitinkamai svečiai iš Ukrainos detaliai domėjosi procedūriniais Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Seimo veiklos aspektais, Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo tvarka ir naujausiomis teisėkūros iniciatyvomis.

Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Ilona Šilenkova)

TTK narys A. Vyšniauskas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuva jau trisdešimt metų turi veikiantį Konstitucinį Teismą, teigė, jog ši institucija išsiskiria profesionalumu ir svarbia kompetencija. A. Vyšniauskas Ukrainos delegacijai papasakojo apie vieną iš svarbiausių pastarojo meto Lietuvos Konstitucijos pataisų, kuri įnešė nemažai pakeitimų Konstitucinio Teismo veikloje, t. y. įtvirtintą individualaus konstitucinio skundo institutą. Seimo narys pasidalijo patirtimi, su kokiomis abejonėmis ir iššūkiais buvo susidurta Seime, svarstant ir priimant minėtą institutą įtvirtinančias Konstitucijos pataisas ir, nepaisant to, pasiteisinusiais tokių pataisų priėmimo rezultatais.

Susitikimo metu politikai taip pat aptarė konstitucinės priežiūros, lygiateisiškumo, Lietuvos paramos Ukrainai siekiant narystės ES klausimus, kalbėjo apie būsimus TTK ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių susitikimus.  

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Rita Varanauskienė, tel. (8 5) 239 6748