Komisijos išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Ligitos Girskienės įrašų socialiniame tinkle"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARĖS LIGITOS GIRSKIENĖS ĮRAŠŲ SOCIALINIAME TINKLE 

2024-03-27           Nr. 101-I-12

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Andrius Bagdonas, Irena Haase, Sergejus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Antanas Matulas, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, Rita Tamašunienė, gavusi S. A. (toliau – Pareiškėja) 2024 m. sausio 11 d. prašymą įvertinti Seimo narės Ligitos Girskienės viešą įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Pareiškėja savo prašyme prašė įvertinti, ar Seimo narė L. Girskienė elgėsi etiškai, savo įraše socialinio tinklo Facebook paskyroje paminėdama asmenis, nesusijusius su jos aptariama situacija.

Seimo narė L. Girskienė 2024 m. sausio 11 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/ligita.girskiene/ paskelbė tokio turinio įrašą: „Girdėjot?! Buvusio LR Prezidento Rolando Pakso dukra, nuomonės formuotoja I. S. nusipirko naujus batus! Internetiniuose portaluose publikuojamos nuotraukos, kuriose minėta ponia renkasi prabangius rūbus, batus ir prašo sekėjų pagalbos pasirenkant „Prada" ar „Chanel". Visi "ahnoja" iš susižavėjimo dėl damos pirkinių... O klaipėdietė Rasa (vardas pakeistas) batų neturi jau metus. Apie ją neparašys jokie internetiniai portalai, nepakalbins TV žurnalistai. Ji - paprasta daugiabučio gyventoja, įkalinta namuose ir bandanti neišprotėti nuo vienatvės. Siuva, pina, piešia, groja kanklėmis... Kiek leidžia sveikata. Labai norėtų naujų batų, bet jau metus niekas jai nesugeba jų pagaminti. Su Rasa susipažinau viename renginyje Klaipėdoje. Moteris papasakojo apie savo bėdas. Pradėjome ieškoti pagalbos. Prasidėjo susirašinėjimas ir telefoniniai pokalbiai su įvairiomis institucijomis. Jau, rodos, nauji batai turėjo būti pradėti gaminti, bet... Rasa vis dar priversta lopyti savo senus batus. O vietos lopui jau beveik neliko.

Prieš šventes gavau eilinį laišką iš Rasos artimųjų. Informavo, kad batų vis dar nėra. įsiutau. Persiunčiau gautą laišką Klaipėdos miesto merui ir paprašiau pasidomėti situacija bei socialinių tarnybų darbo kokybe. Po pusdienio sulaukiau labai pikto vienos socialinės tarnybos vadovės skambučio. Paauklėjo, kodėl aš čia drįstu skųstis dėl jos vadovaujamos įstaigos veiklos kokybės.

Ne pirmą kartą mane auklėja. Nurijau apmaudą ir toliau bandau padėti Rasai gauti batus. 

Kalbėjau su vienu ortopedu iš Kauno, tačiau jis teigė, kad jam nepavyksta pagaminti avalynės ir, kad situacija yra ypatingai sudėtinga. Patvirtino, kad prieš metus telefonu ir ei. paštu priėmė užsakymą, tačiau batų nepagamino ir vargu, ar pagamins.

Prašau Jūsų pagalbos pasidalinant kontaktais specialistų Lietuvoje ir užsienyje, kurie galėtų Rasai pagaminti naujus batus. Ne „Prada", ne „Chanel". Batus, kurie leistų Rasai gyventi pilnavertį gyvenimą.

P/S Dar nušluostykit kas nors ašaras jaunajam Landsbergiui, nes jo Prezidentas nepakvietė į susitikimą su Ukrainos Prezidentu...“

Seimo narė L. Girskienė  2024 m. vasario 23 d. pateiktame paaiškinime nurodė: „Atsakydama į Jūsų siųstą raštą pateikti paaiškinimą dėl mano įrašo socialiniame tinkle „Facebook“ paaiškinu, kad įrašo tikslas buvo atkreipti dėmesį į tai, kad viešoje erdvėje apstu įvairių nuomonės formuotojų, turtingų žmonių pasipuikavimų apie prabangius pirkinius. Visuomenė jais domisi. Tačiau, labai retai viešinamos istorijos, kuriose kalbama apie socialinę atskirtį patiriančius asmenis. Mano aprašyta istorija yra susijusi su moterimi, kuri net keletą metų nesulaukia pagalbos dėl jai gyvybiškai svarbių ortopedinių batų. Įrašu nieko nenorėjau įžeisti. Tiesiog paminėjau spaudoje aprašytą I. P. S. istoriją apie prabangius pirkinius, kuriais ji puikavosi interviu ir socialinę atskirtį patiriančią moterį. Nelabai suprantu skundo esmės, todėl nežinau net ką daugiau galėčiau paaiškinti.“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje skelbiama, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. 

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4)skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pažymėjęs, kad „nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014)

LAT taip pat yra konstatavęs, kad „žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.“ (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta byloje 3K-3-1-219/2015).

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo sprendimuose yra ne kartą pabrėžusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Seimo narė L. Girskienė savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ pasisakė apie buvusio Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso dukrą I. S., remdamasi viešojoje erdvėje I. S. paskelbta informacija apie jos įsigytus daiktus.

2. Seimo narė L. Girskienė paaiškino, kad „įrašo tikslas buvo atkreipti dėmesį į tai, kad viešoje erdvėje apstu įvairių nuomonės formuotojų, turtingų žmonių pasipuikavimų apie prabangius pirkinius. Tačiau, labai retai viešinamos istorijos, kuriose kalbama apie socialinę atskirtį patiriančius asmenis.“ L. Girskienė  nurodė: „Įrašu nieko nenorėjau įžeisti. Tiesiog paminėjau spaudoje aprašytą I. P.S. istoriją apie prabangius pirkinius, kuriais ji puikavosi interviu ir socialinę atskirtį patiriančią moterį.“

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų.

4. Seimo narės L. Girskienės įrašo turinys nesuteikia pagrindo teigti, kad juo buvo siekiama įžeisti, pažeminti ar sumenkinti konkrečius asmenis, įraše buvo remiamasi viešai paskelbta informacija.

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė

Seimo narė Ligita Girskienė, paskelbdama įrašą socialiniame tinkle „Facebook“, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų valstybės politiko principų ir reikalavimų nepažeidė. 

Pritarta bendru sutarimu.

Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos. 

Komisijos pirmininkė                                                                                                           Aušrinė Norkienė