Komisijos išvada "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Viliaus Semeškos elgesio"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO VILIAUS SEMEŠKOS ELGESIO 

2024-05-15 Nr. 101-I-19

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Irena Haase, Sergėjus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Antanas Matulas, Dovilė Šakalienė, Artūras Žukauskas, gavusi Seimo narės Ligitos Girskienės prašymą įvertinti Seimo nario Viliaus Semeškos elgesį 2024 m. kovo 21 d. Seimo rytinio plenarinio posėdžio metu galimai balsuojant už kitą Seimo narį bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo narė L. Girskienė savo kreipimesi nurodė, kad 2024 m. kovo 21 d. Seimo rytinio plenarinio posėdžio metu Seimo narys V. Semeška „balsavo už kitą Seimo narį ir apie tai garsiai prisipažino po balsavimo nuo šoninio mikrofono.“

Seimo narys V. Semeška 2024 m. kovo 28 d. paaiškinime Komisijai nurodė, kad 2024 m. kovo 21 d. jis pateikė paaiškinimą dėl įvykio nuo šoninio mikrofono. Tame pačiame posėdyje apie įvykį pasisakė ir Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Savo paaiškinime Seimo narys V. Semeška prašo įvertinti, jog tokio veiksmo tyčios nebuvo, be to, klaida buvo nedelsiant atitaisyta. 

Seimo narys V. Juozapaitis savo 2024 m. balandžio 28 d. paaiškinime Komisijai nurodė: „2024 m. kovo 21 m. Seimo rytiniame posėdyje galimai balsuojant už mane, galiu patvirtinti, kad asmeniškai pats iš savo darbo vietos posėdžių salėje balsavau dėl Administracinių nusižengimų kodekso 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3234(2)ES. Apie tai pateikiau paaiškinimą posėdžio metu (Lietuvos Respublikos Seimo rytinio posėdžio Nr.352 stenograma, 10:21 – 10:25 ).“

2024 m. kovo 21 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vyko Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-3203(2) (toliau – Nutarimo projektas) priėmimas. Po balsavimo dėl Nutarimo projekto Seimo narys V. Semeška pasisakė: „Pirmininke, atsiprašau, norėjau prisiduoti – ne savo mygtuką paspaudžiau, nes buvo tuščia vieta, nepastebėjau. (Balsai salėje) Aš prisiduodu sąžiningai. Tai yra neapsižiūrėjimas, mano klaida. Atsiprašau.“

Po kelių minučių, reaguodamas į Seimo nario Domo Griškevičiaus pastabą: „Dėkoju, Pirmininke. Aš norėčiau vis dėlto pasitikslinti. Vienas kolega minėjo, kad ne už save pabalsavo. Turbūt viskas gerai, žmonės mes, klystame, galbūt ne tą… (Balsai salėje) Atsiprašau, sakė, kad nespėjo pabalsuoti ar kaip?… Jūs patikslinkite. (Balsai salėje) Kad ne savo pultą paspaudė, taip, teisingai? Bet pažiūrėjome į balsavimą ir visa eilė, kur jūs esate, visi balsavo. Ar negali būti taip, kad balsuota ir už save, ir už kitą kolegą? Tai aš tikrai nenoriu nieko kaltinti, aš tiktai noriu patikslinti. Kad būtų mažiau interpretacijų, gal būtų visai tikslinga Etikos ir procedūrų komisijai vis dėlto patikrinti ir išsklaidyti visas galimas interpretacijas.“, Seimo narys V. Semeška pasisakė: „Dėkui kolegai, kad nori išsiaiškinti. Tikrai aš čia stovėjau, norėjau repliką pasakyti, prasidėjo balsavimas, grįžau į vietą, bėgau ir mačiau, kad tuščia vieta, pagalvojau, kad čia mano, neįžiūrėjau, per toli pavardė buvo, dar esu… ir balsavau, bet paskui už save nuėjęs vėliau balsavau. Kiek pastebėjau, gerbiamas Vytautas balsavo už save.“

Į Seimo nario D. Griškevičiaus abejones sureagavo ir Seimo narys V. Juozapaitis: „Kadangi mano darbo vieta tapo nusikaltimo liudininke, mygtukas, kai aš atsisukęs pamačiau, kad mano pultas, arba ta vieta… na, aktyvuotas ir jau dega, aš savo rodomuoju pirštu dar kartą paspaudžiau tą patį mygtuką. Taigi, aš perbalsavau jau pagal save, o kolega grįžo prie savo prigimtinio pulto ir tą patį padarė rodomuoju pirštu paspaudęs taip pat savo mygtuką dar kartą. Ačiū.“

Komisija kreipėsi į Vadovybės apsaugos tarnybą prašydama pateikti Seimo posėdžių salės stebėjimo kamerų užfiksuotą 2024 m. kovo 21 d. Seimo rytinio posėdžio vaizdo įrašo ištrauką (realiuoju laiku: nuo 10 val. 18 min. 13 s iki 10 val. 18 min. 40 s; Seimo rytinio posėdžio įrašo laikas nuo 18 min. 13 s. iki 18 min. 40 s), kuomet buvo balsuojama dėl Nutarimo projekto.

Pagal Vadovybės apsaugos tarnybos pateiktą Seimo 2024 m. kovo 21 d. Seimo rytinio posėdžio vaizdo medžiagą galima nustatyti, kad balsavimo dėl Nutarimo projekto metu (10 val. 18 min) Seimo narys V. Semeška pakyla laiptais link savo darbo vietos ir pirmoje laisvoje vietoje paspaudžia balsavimo mygtuką (vaizdo įraše nėra matoma, ką konkrečiai V. Semeška daro, tačiau pagal jo paties ir Seimo nario V. Juozapaičio liudijimus galima teigti, kad buvo paspaustas balsavimo mygtukas). Paspaudęs mygtuką V. Semeška apsisuka eiti link šoninio praėjimo, tačiau sustoja ir dar kartą pažiūri į kompiuterio ekraną. Tuo pat metu prieina Seimo narys V. Juozapaitis (V. Semeška kilsteli rankas), paspaudžia mygtuką (vaizdo įraše nėra matoma, ar tikrai Seimo narys spaudžia balsavimo mygtuką, taip galima teigti tik pagal abiejų Seimo narių liudijimus), o Seimo narys V. Semeška pereina prie savo darbo vietos ir paspaudžia balsavimo mygtuką (ką konkrečiai atliko Seimo narys, iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, remiamasi Seimo narių liudijimais).

Elektroninės balsavimo sistemos duomenimis, tiek V. Juozapaitis, tiek V. Semeška balsavo „prieš“, jie abu taip pat registravosi balsavimui.

Seimo statuto 111 straipsnyje nustatyti balsavimo būdai ir tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl Seimo posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus šio statuto numatytus atvejus.

Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymai ir Seimo nutarimai priimami balsuojant elektronine balsų skaičiavimo sistema. Taip pat yra balsuojama dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, protokolinių nutarimų ir sesijos darbų programos, posėdžių darbotvarkės bei kitų klausimų. Duomenys apie kiekvieno Seimo nario balsavimą yra vieši. Posėdžio pirmininkui nutarus, dėl šių klausimų gali būti balsuojama rankos pakėlimu.

To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Seimo nariai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims.

Seimo statuto 121 straipsnio dalyje nustatyta, kad nustačius akivaizdų balsavimo vienasmeniškumo pažeidimą, posėdžio pirmininko, frakcijos reikalavimu perbalsuojama ir pradėjus svarstyti kitą darbotvarkės klausimą.

Seimo valdybos 2008 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 2450 „Dėl Elektroninės balsų skaičiavimo sistemos naudojimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintoje  Elektroninės balsų skaičiavimo sistemos naudojimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 4.1 papunktyje nurodyta, kad Seimo nario darbo vietos įrangą sudaro: 

4.1.1. informacinis ekranas;

4.1.2. garsiakalbis;

4.1.3. mikrofonas ir mikrofono valdymo mygtukas; 

4.1.4. posėdžio dalyvio kortelės (Seimo nario pažymėjimo) skaitytuvas su prisijungimo prie balsavimo ir diskusijų sistemos indikatoriumi ir balsavimo mygtukai su indikatoriais;

4.1.5. vertimo kanalo pasirinkimo mygtukai su indikatoriumi, garso reguliavimo mygtukai ir ausinių įjungimo lizdas.

Balsavimo ir diskusijų sistemos pultu [2] gali naudotis tik posėdžio dalyvio kortelę (Seimo nario pažymėjimą) turintys asmenys. Jeigu posėdžio dalyvio kortelė (Seimo nario pažymėjimas) į balsavimo ir diskusijų sistemos pulte esantį posėdžio dalyvio kortelės (Seimo nario pažymėjimo) skaitytuvą [5] neįdėta (neįdėtas), pultu naudotis negalima, o darbo vietoje esantis asmuo posėdyje dalyvauja svečio teisėmis ir informaciniame ekrane [1] mato tik bendrojo pobūdžio informaciją (Instrukcijos 5 punktas). 

Norint naudotis balsavimo ir diskusijų sistemos pultu [2], reikia į skaitytuvą [5] įdėti posėdžio dalyvio kortelę (Seimo nario pažymėjimą). 7 punktas nustato, kad registruotis ir balsuoti leidžiama tik priesaiką priėmusiems posėdžio dalyviams – Seimo nariams, kuriems tokia teisė nėra apribota (Instrukcijos 6 punktas).

Balsuoti gali tik iš savo darbo vietos, iš darbo vietos tribūnoje, nuo šoninių mikrofonų, iš Seimo Pirmininko arba posėdžio pirmininko darbo vietų prie sistemos prisijungę Seimo nariai (Instrukcijos 60 punktas). Balsuodamas Seimo narys paspaudžia jo valią svarstomu klausimu atitinkantį balsavimo ir diskusijų sistemos pulto balsavimo mygtuką (Instrukcijos 64 punktas).

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4)skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kyla reikalavimas, kad Seimo narys, be kita ko, elgtųsi sąžiningai, vengtų elgesio, žeminančio Seimo – Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą (Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvada).

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo sprendimuose yra ne kartą pabrėžusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Elektroninės balsavimo sistemos duomenimis, priimant Nutarimo projektą Seimo nariai V. Juozapaitis ir V. Semeška balsavo „prieš“.

2. Pagal Seimo posėdžių salės stebėjimo kamerų užfiksuota vaizdo medžiagą Seimo narys V. Semeška paskelbus balsavimą grįžta link savo darbo vietos ir atlieka vaizdo įraše tiksliai nematomus veiksmus ties pirma laisva darbo vieta. Į savo darbo vietą grįžus Seimo nariui V. Juozapaičiui, šis atlieka vaizdo įraše tiksliai nematomus veiksmus savo darbo vietoje, o Seimo narys V. Semeška pereina į savo darbo vietą ir atlieka vaizdo įraše tiksliai nematomus veiksmus savo darbo vietoje.

3. Po balsavimo Seimo narys V. Semeška nuo šoninio mikrofono pripažino paspaudęs ne savo mygtuką. Reaguodamas į Seimo narių pastabas, Seimo narys V. Juozapaitis patvirtino, kad jis dėl Nutarimo projekto balsavo pats. 

Etikos ir procedūrų komisija nusprendė:

Seimo narys Vilius Semeška, per klaidą paspaudęs Seimo nario Vytauto Juozapaičio balsavimo mygtuką, 2024 m. kovo 21 d. Seimo rytinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-3203(2) nepažeidė Seimo statuto 111 straipsnio 4 dalies nuostatų. 

Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos. 

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė                                                                                                          Aušrinė Norkienė