Komisijos išvada "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Dovilės Šakalienės viešųjų ir privačių interesų konflikto"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARĖS DOVILĖS ŠAKALIENĖS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ KONFLIKTO

2023-07-10   Nr. 101-I-32

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Andrius Bagdonas, Dalia Asanavičiūtė, Irena Haase, Silva Lengvinienė, Antanas Matulas, Kazys Starkevičius, Rita Tamašunienė, Artūras Žukauskas, gavusi Seimo narių Vytauto Bako, Bronislovo Matelio, Mato Maldeikio, Vytauto Mitalo, Lauryno Kasčiūno, Raimundo Lopatos, Andriaus Vyšniausko (toliau – Pareiškėjai) skundą dėl Seimo narės Dovilės Šakalienės galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto rengiant Komisijos išvados „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklos bei jos pirmininko Seimo nario Vytauto Bako galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto“ projektą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatomis teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2024 m. balandžio 30 d. Komisija priėmė išvadą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklos bei jos pirmininko Seimo nario Vytauto Bako galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto“ Nr. 101-I-17. Šios išvados projekto rengėjais buvo Komisijos pirmininkė A. Norkienė, jos pavaduotojas A. Bagdonas, narės I. Haase ir D. Šakalienė.

Atlikdama šį tyrimą Komisija vertino Generalinės prokuratūros skundą, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti (toliau – Laikinoji tyrimo komisija) veiklos, taip pat išklausė šių tarnybų atstovus. Laikinoji tyrimo komisija, be kitų klausimų, vertino Valstybės saugumo departamento vadovybės ir jo pareigūnų veiklą 2019 m. Prezidento rinkimų kampanijos metu. 

Pareiškėjai nurodo, kad Komisijos narė D. Šakalienė dalyvavo svarstant aukščiau paminėtus skundus, o taip pat ir Valstybės saugumo departamento skundą, dėl Laikinosios tyrimo komisijos narių veiklos. D. Šakalienė kartu su kitais Seimo nariais buvo paskirta Komisijos išvados projekto rengėja. Be to, D. Šakalienė aktyviai pasisakė Seimo posėdžių metu svarstant Laikinosios tyrimo komisijos išvadą. 

2024 m. balandžio 18 d. Seimo posėdžio metu D. Šakalienė frakcijos vardu paprašė išbraukti klausimą dėl Laikinosios tyrimo komisijos išvadų pateikimo iš posėdžio darbotvarkės, motyvuodama tuo, kad Komisija atlieka tyrimą. D. Šakalienė prisistatė kaip viena iš išvadų rengėjų ir, pasak Pareiškėjų, mėgino užkirsti Laikinosios tyrimo komisijos išvadų pateikimui, teigdama, kad „jei būtų pripažinta, jog yra padaryti ženklūs procedūriniai pažeidimai Seimo laikinosios komisijos veikloje, negalima būtų laikyti šių išvadų teisėtomis.“

„Šio Seimo posėdžio metu D. Šakalienė siekė sumenkinti Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadas apeliuodama į žemą visuomenės pasitikėjimą Seimu ir aukštindama savo sutuoktinio instituciją teigdama „<...> Mes kalbame apie sąžiningumą ir vis dėlto gebėjimą suvokti, kas yra demokratija, bet visuomenės pasitikėjimas mūsų institucija, deja, yra labai žemas, o teisėsaugos institucijomis, žvalgyba yra daug aukštesnis. Kai mes matome, kaip dvi teisėsaugos institucijos – Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba – ir žvalgybos institucija – Valstybės saugumo departamentas su labai dideliu galimų pažeidimų sąrašu kreipiasi dėl tų pažeidimų nagrinėjimo, o mes tai ignoruojame, tai kažin ar tai ką nors labai gero pasako apie tą mūsų sąžiningumą...“

2024 m. balandžio 25 d. Seimo posėdžio metu D. Šakalienė Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų svarstymo stadijos metu, pasisakydama dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadų, be kitų institucijų skundų, akcentavo ir savo sutuoktinio darbovietės Valstybės saugumo departamento keltus klausimus dėl komisijos nešališkumo ir viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Tik 2024 m. balandžio 30 d. Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio metu viena iš išvadų rengėjų – D. Šakalienė nusišalino nuo balsavimo dėl Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo.“

Pareiškėjų nuomone, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog Seimo narė D. Šakalienė, aktyviai dalyvaudama Laikinosios tyrimo komisijos išvados svarstyme Seimo posėdžiuose, o taip pat Komisijoje rengdama išvados projektą dėl galimų procedūrinių pažeidimų Laikinosios tyrimo komisijos veikloje, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio nuostatas, suponuojančias pareigą Seimo nariams vengti interesų konflikto, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, o taip pat Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo bei nesavanaudiškumo elgesio principus.

2024 m. birželio 17 d. paaiškinime Seimo narė D. Šakalienė nurodė, kad Komisija savo tyrime dėl Laikinosios tyrimo komisijos veiklos nagrinėjo išimtinai procedūrinį šios komisijos veikimo aspektą, vertindama Seimo statute nustatytas procedūras. Komisija nevertino Laikinosios tyrimo komisijos tyrimo turinio. „Tai yra, išvadų rengėjai nenagrinėjo Valstybės saugumo departamento darbo, tariamų Prezidento ar Prezidentūros veiksmų ir kitų institucijų veiklos. Atitinkamai, tyrimo išvada, visi išvados rengėjų argumentai kalba tik apie galimą procedūrų pažeidimą, kurį, pritardama išvadai, ir konstatavo Komisija savo balsavimu.“

Komisijos išvados projektą parengti buvo paskirti keturi Komisijos nariai, todėl vienos Seimo narės D. Šakalienės nuomonė negalėjo nulemti išvados projekto parengimo. Komisija išvadą priėmė balsų dauguma. Nuo išvados projekto svarstymo bei sprendimo priėmimo Seimo narė nusišalino.

„Taip pat pastebėtina, kad Komisija nagrinėjo ne vienos, o trijų institucijų kone identiškus skundus – pagrindinis pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, prie kurios prisijungė Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas. Tad šiuo atveju kelios skirtingos institucijos teikė skundus, kurie buvo apjungti į vieną tyrimą, kaltindamos Laikinąją komisiją tokiais pat arba panašiais procedūriniais pažeidimais. Atsižvelgiant į Vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei Komisijos sprendimų precedentus, tais atvejais, kuomet svarstomi vienodai visus liečiantys sprendimai, arba sprendimai nesusiję su parlamentarui artimu asmeniu, nėra būtinybės nusišalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija minimu tyrimu neatliko VSD, STT bei GP parlamentinės kontrolės – tyrimo objektas buvo Laikinosios komisijos darbo procedūriniai pažeidimai.“

Viešojoje erdvėje vienas iš Pareiškėjų kelia abejonių, ar Seimo narė D. Šakalienė nenuslėpė savo sutuoktinio darbovietės, nenurodydama jos privačių interesų deklaracijoje. Savo paaiškinime Seimo narė nurodo: „<...>teisės aktai leidžia interesus deklaruojančiam asmeniui nedeklaruoti duomenų apie žvalgyboje dirbančius asmenis. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad privačius interesus „Deklaruojantis asmuo gali nenurodyti artimo asmens ir jo privačių interesų, jeigu šie duomenys yra įslaptinti ir (ar) artimas asmuo vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą.“ Asmuo, kuris naudojasi įstatymo jam suteiktomis teisėmis, negali būti kaltinamas „nuslėpęs“ tai, ką pats įstatymas jam suteikia teisę nepranešti.“

„Viešai pareikšti, kad tas arba anas Lietuvos pilietis yra žvalgybos agentas reiškia kompromituoti jo darbą, jį apsunkinant arba padarant iš esmės neįmanomu. Etikos komisija jau konstatavo, kad pačiame laikinosios komisijos darbe buvo paviešinta pranešėjo tapatybė. Deja, ponas Bakas ir jo kolegos savo skundais toliau dirba tam, kad kuo daugiau žvalgybos pareigūnų būtų išviešinti.

Papildomai turėčiau pažymėti, kad mano pozicija dėl pranešėjo istorijos yra absoliučiai identiška visus penkerius metus nuo pirmojo parlamentinės kontrolės tyrimo, kurį atliko NSGK praeitoje kadencijoje. Taigi, akivaizdu, kad faktas ar mano sutuoktinis yra, ar nėra žvalgybos pareigūnas tam nepadarė absoliučiai jokio poveikio. Jei aš būčiau pradėjusi kaip nors šalintis nuo Komisijos atliekamo tyrimo, ar keisti nuomonę, būtų kilę tik dar daugiau klausimų, dėl kurių būtų rizikuojama žvalgybos pareigūnų tapatybės apsauga. 

Mano vyras nebuvo žvalgybos pareigūnas tuo metu, kai vyko pranešėjo istorija, ir dar ilgai po to. Taigi, nėra net teorinės galimybės jam būti susijusiam su bet kokiais pono Bako įsivaizduojamais ar tikrais pažeidimais departamente. Mano sutuoktinis jokiu pavidalu nefigūruoja Seimo laikinosios komisijos atliktame tyrime, jo išvadose. Taigi, nėra ir nebuvo jokio „privataus“ intereso kaip nors ginti savo sutuoktinį. Tačiau mačiau ir matau viešąjį interesą užtikrinti sąžiningą Seimo statute nustatytų procedūrų laikymąsi laikinųjų tyrimų komisijų darbo metu. 

Kartu norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad net ir esant „privačiam“ interesui pagal tai, Seimo statuto 18 straipsnio 4 dalies taikymas praktikoje asmenims, kurių sutuoktiniai yra žvalgybos pareigūnai, sunkiai įmanomas. Minima Statuto nuostata reikalauja paviešinti nusišalinimo motyvą. Taigi, mano atveju, atsisakymas būti viena iš keturių išvadų rengėjų būtų reiškę viešai  atskleisti sutuoktinio darbo pobūdį, kuris pagal įstatymą nėra viešas, arba meluoti pateikiant tikrovės neatitinkančią nusišalinimo priežastį.

Šį skundą dėl tariamai supainiotų viešųjų ir mano „privačių“ interesų traktuoju kaip atvirą spaudimą ir persekiojimą mano, kaip išvadų rengėjos, atžvilgiu dėl skundo teikėjui nepalankios išvados. Svarstydami Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis nepatenkintų asmenų skundus dėl išvadų rengėjų parengtų ir Komisijos priimtų jiems nepalankių sprendimų, mes sukuriame precedentą persekioti Komisijos narius už jų tiesioginių pareigų atlikimą.“

Valstybės saugumo departamentas, atsakydamas į Komisijos paklausimą, nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Savo rašte departamentas, kaip teikiamų asmens duomenų valdytojas, atkreipė Komisijos dėmesį, kad nurodytus duomenis teikia išimtinai Komisijai jos įgaliojimams, numatytiems Lietuvos Respublikos Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 11 punkte, vykdyti.

Seimo statuto 18 straipsnis nustato Seimo nariui pareigą vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Šis straipsnis draudžia Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį. 

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta prievolė valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, o 3 punkte nustatyta prievolė nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. 

Pagal Įstatymą interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į prevencinę Įstatymo paskirtį, t. y. siekį užkirsti kelią interesų konflikto galimybei, neturi reikšmės, ar asmuo turėjo naudos konkrečioje situacijoje. 

Šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis suteikia teisę deklaruojančiam asmeniui nenurodyti artimo asmens ir jo privačių interesų, jeigu šie duomenys yra įslaptinti ir (ar) artimas asmuo vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą.

Įstatyme yra įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 4 straipsnyje įtvirtinti valstybės politikų elgesio principai, nustatantys valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime reikalavimus. Skaidrumo  ir viešumo principas reiškia, kad politikas nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoja savo privačius interesus. Nesavanaudiškumo principas reiškia, kad valstybės politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoja savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būti naudingas politikui ar jo artimam asmeniui. Nešališkumo principas reiškia, kad valstybės politikas neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat yra objektyvus priimdamas sprendimus ir vengia išankstinio nusistatymo. 

Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos bylose, inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimuose, 2009 m. gegužės 15 d. sprendime, yra suformulavęs plačią oficialiąją Seimo nario konstitucinio statuso doktriną. Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. išvadoje yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją išrinktam Seimo nariui prisiekus ir įgijus visas Tautos atstovo teises, atsiranda konstitucinė pareiga besąlygiškai būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Seimo nariai, vykdydami savo funkcijas ir įgyvendindami valstybės valdžią, privalo vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti, taip pat privalo veikti Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nesinaudoti savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų asmeninei naudai gauti. Už priesaikos sulaužymą ir šiurkštų Konstitucijos pažeidimą gali būti panaikintas Seimo nario mandatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. <...>  Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.” (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011)

Pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs paties valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens prievolę įvertinti kiekvieną konkrečią situaciją tuo aspektu, ar joje galima įžvelgti jo privačių interesų konflikto su viešaisiais interesais požymius, t. y. asmuo turi būti sąžiningas, atsakingas ir kritiškas savo atžvilgiu, o ne laukti nurodymų iš aukščiau (2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-72/2013). 

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pažymėjusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams valstybės pareigūnams ar valstybės tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės bei tarnybinės etikos principų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pažymėjusi, kad dalyvavimas rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su artimo asmens darboviete (jei jie tiesiogiai sietini su jo ar jos privačiais interesais), vertintinas kaip interesų konfliktas.

Vis dėl to pažymėtina, kad viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos pernelyg plečiamai. Tokiu atveju susidarytų situacija, kai pvz. Seimo Kaimo reikalų komitete negalėtų dirbti nė vienas Seimo narys, valdantis nuosavybės teise žemės valdas, Sveikatos reikalų komitete – Seimo nariai, turintys medicinos išsilavinimą ir pan. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžia, kad interesų konfliktas negali būti hipotetinis, jis turi būti tiesioginis ir akivaizdus. Jį konstatuojant, kaskart būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (2014 m, balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Komisijos narė D. Šakalienė buvo viena iš keturių Komisijos išvados projekto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklos bei jos pirmininko Seimo nario Vytauto Bako galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto“ rengėjų. Šią išvadą Komisija balsų dauguma priėmė 2024 m. balandžio 30 d. Komisijos narė D. Šakalienė balsavime nedalyvavo.

2. Tyrimą Komisija pradėjo, gavusi Generalinės prokuratūros skundą. Aktualią tyrimui informaciją pateikė Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas. Visų trijų institucijų atstovai buvo išklausyti Komisijos posėdžiuose.

3. Atlikdama tyrimą Komisija vertino Laikinosios tyrimo komisijos veiklos procedūrinius pažeidimus. Šio tyrimo metu nebuvo vertinama jokių kitų institucijų veikla. 

4. Seimo narės D. Šakalienės sutuoktinis 2019 metais nebuvo susijęs darbiniais santykiais su Valstybės saugumo departamentu.

5. Seimo narės D. Šakalienės sutuoktinis jokia forma nėra susijęs su Laikinosios tyrimo komisijos vykdytu tyrimu, jo pavardė nėra minima šios komisijos išvadoje. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kokią asmeninę įtaką Komisijos atliktas tyrimas bei priimtas sprendimas dėl Laikinosios tyrimo komisijos veiklos procedūrinių pažeidimų padarė ar galėjo padaryti Seimo narei D. Šakalienei ar jos artimiesiems. 

6. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką interesų konfliktas negali būti hipotetinis, jis turi būti tiesioginis ir akivaizdus. Jį konstatuojant, kaskart būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Tyrimo metu negauta duomenų, kaip konkrečiai Seimo narės D. Šakalienės sutuoktinio pareigos lėmė pačios Seimo narės suinteresuotumą dėl Komisijos atlikto tyrimo dėl Laikinosios tyrimo komisijos veiklos procedūrinių pažeidimų.

7. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis suteikia teisę deklaruojančiam asmeniui nenurodyti artimo asmens ir jo privačių interesų, jeigu šie duomenys yra įslaptinti ir (ar) artimas asmuo vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 76 str. 11p., Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis nusprendė:

Lietuvos Respublikos Seimo narė Dovilė Šakalienė, rengdama Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklos bei jos pirmininko Seimo nario Vytauto Bako galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto“ projektą, nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė                                                                                                 Aušrinė Norkienė