Gyventojų prašymų ir skundų nagrinėjimas Seime: ką svarbu žinoti?

2025 m. rugsėjo 5 d. 

Lietuvos Respublikos Seimas – tai institucija, į kurią žmonės gali kreiptis ne tik kaip rinkėjai, bet ir kaip piliečiai, turintys klausimų, siūlymų ar nusiskundimų. Įstatymai užtikrina kiekvieno teisę teikti prašymus, pasiūlymus ir skundus, o Seime nustatyta aiški tvarka, kaip jie yra priimami, nagrinėjami ir kaip į juos atsakoma.

Šiame straipsnyje pristatome, kokiais atvejais galima kreiptis į Seimą, kaip tinkamai pateikti prašymą ar skundą, kokie taikomi reikalavimai, kiek laiko trunka nagrinėjimas ir kur kreiptis, jei atsakymas netenkina.

Kada verta kreiptis į Seimą?

Į Seimą tikslinga kreiptis tais atvejais, kai klausimai susiję su įstatymų leidyba ar parlamentine kontrole. Dažniausiai tai būna situacijos, kai piliečiai ar organizacijos siūlo naujų teisės aktų projektus ar jų pakeitimus, atkreipia dėmesį į problemas, kurios reikalauja teisinio reguliavimo, prašo Seimo įvertinti Vyriausybės ar kitų valstybės institucijų veiklą. Taip pat į Seimą kreipiamasi, kai norima iškelti žmogaus teisių apsaugos klausimus visos valstybės mastu.

Tokiais atvejais Seimas yra tinkamiausia institucija, nes tik jis turi teisę priimti įstatymus ir vykdyti parlamentinę kontrolę.

Kada kreiptis į Seimą nėra tikslinga?

Ne visi klausimai patenka į Seimo kompetenciją. Jei problema susijusi ne su įstatymų leidyba, o su jų įgyvendinimu, dažniausiai reikia kreiptis į konkrečią instituciją. Pavyzdžiui, dėl pensijų ar pašalpų skyrimo sprendžia „Sodra“ ar savivaldybės administracija, dėl vaikų teisių – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, dėl visuomeninio elektros tiekimo tarifų – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, dėl teisės pažeidimų ar nusikalstamos veikos – prokuratūra ar policija, o dėl korupcijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Jeigu prašymas ar skundas adresuojamas ne tam subjektui, jis per penkias darbo dienas persiunčiamas institucijai, kuri turi kompetenciją nagrinėti klausimą. Vis dėlto nuo pat pradžių racionaliau kreiptis ten, kur iš tiesų gali būti priimtas sprendimas.

Kas gali kreiptis į Seimą?

Prašymus ir skundus gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat asmenų grupės ar kiti subjektai, neturintys juridinio statuso. Kreiptis gali ne tik Lietuvoje gyvenantys ar veikiantys asmenys, bet ir užsienio institucijos bei tarptautinės organizacijos.

Kaip pateikti prašymą ar skundą?

Prašymą ar skundą galima pateikti keliais būdais:

• raštu – atvykus į Seimo kanceliarijos priimamąjį, siunčiant paštu, elektroniniu paštu ([email protected]), per e. pristatymo sistemą ar naudojantis Seimo interneto svetainėje siūlomomis paslaugomis;
• žodžiu – atvykus į priimamąjį arba paskambinus Seimo bendruoju telefonu (0 5) 239 6060.

Seimo priimamasis dirba darbo dienomis pagal nustatytą grafiką. Žodžiu pateikti prašymai ar skundai, į kuriuos galima atsakyti iš karto, neregistruojami, o jei klausimas sudėtingesnis – pareiškėjui sudaroma galimybė kreiptis raštu.

Kokie reikalavimai taikomi?

Kad prašymas ar skundas būtų priimtas, jis turi būti aiškus, suprantamas, pagarbiai suformuluotas ir pasirašytas. Rašytiniuose kreipimuose būtina nurodyti savo vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą bei kodą, taip pat kontaktinę informaciją. Dokumentai gali būti teikiami lietuvių arba anglų kalba.

Elektroniniai laiškai turi būti siunčiami Seimo oficialiu adresu, jų priedai negali viršyti 10 MB. Jei dokumentai didesni, jie gali būti siunčiami dalimis arba naudojantis debesijos paslaugomis.

Svarbu ir tai, kad Seimo nariui skirtame rašte būtų aiškiai nurodytas konkretus parlamentaras.

Prašymas, skundas ir nuomonė

Svarbu pažymėti, kad jei asmens kreipimasis neturi prašymo ar skundo^* požymių ir jame dėstoma tik nuomonė tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus, pateikiami pasiūlymai, kaip pagerinti jos veiklą, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą situaciją ar padėtį, teisės aktai nenustato pareigos į tokį kreipimąsi būtinai atsakyti. Toks kreipimasis yra užregistruojamas, įvertinamas jo turinys, su juo supažindinamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Ar į šį kreipimąsi sureaguoti ir atsakyti, sprendžia institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

^*Prašymas – tai kreipimasis, nesusijęs su teisių pažeidimu, kai asmuo siekia, kad institucija atliktų tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, priimtų teisės aktą ar suteiktų paslaugą. Skundas – tai kreipimasis, kuriame nurodoma, jog buvo pažeistos teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

Kiek laiko trunka nagrinėjimas?

Kaip ir visose institucijose, įprastai prašymai ir skundai išnagrinėjami per 20 darbo dienų. Jei klausimas sudėtingas ir reikalauja papildomo nagrinėjimo, terminas gali būti pratęstas dar dešimčia dienų, apie tai informuojant pareiškėją. Į paprastesnius klausimus atsakoma iš karto arba artimiausią darbo dieną.

Kaip sužinoti nagrinėjimo eigą?

Informaciją apie tai, kuris Seimo struktūrinis padalinys nagrinėja prašymą ar skundą, iki kada turi būti parengtas atsakymas ir kada jis išsiųstas, teikia Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius. Tai galima sužinoti bendruoju telefonu arba atvykus į Seimo kanceliarijos priimamąjį.

Ar galima skųsti gautą atsakymą?

Taip, gavęs atsakymą asmuo turi teisę jį apskųsti. Atsakyme visuomet nurodoma, kur galima kreiptis toliau – į Seimo kanceliariją, Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar Regionų administracinį teismą. Skundą būtina pateikti per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos.

Detalesnę informaciją apie asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą Seime galima rasti čia.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]