Komisijos išvada "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Viktoro Pranckiečio viešųjų ir privačių interesų derinimo"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO VIKTORO PRANCKIEČIO VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO

2025-02-05    Nr. 101-I-2

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Lilija Vaitiekūnienė, Dalia Asanavičiūtė, Ingrida Braziulienė, Viktoras Fiodorovas, Domas Griškevičius, Arminas Lydeka, Daiva Petkevičienė, Audrius Radvilavičius, Jurgis Razma, Šarūnas Šukevičius, gavusi viešosios įstaigos „Tušti narvai“, atstovaujamos advokato Giriaus Ivoškos, (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Seimo nario Viktoro Pranckiečio galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto rengiant ir registruojant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2171 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4301 (toliau – Projektas) ir vadovaudamasi 78 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatomis, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2024 m. rugsėjo 9 d. kandidatą į XIV Seimą V. Pranckietį 2000 eurų suma parėmė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (toliau – Asociacija) ir akcinės bendrovės „Vilkijos ūkis“, besiverčiančios didmenine ir mažmenine prekyba kailiais, vadovas (...). 

Projektas Lietuvos Respublikos Seime buvo registruotas 2024 m. lapkričio 12 d. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projekto rengėjas yra Seimo narys V. Pranckietis. Projektą pasirašė grupė Seimo narių.

Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kad šis Projektas suteiks naudos Asociacijai priklausančioms įmonėms, akcinė bendrovė „Vilkijos ūkis“, tačiau iš Projektu siūlomų pataisų akivaizdu, kad Projekto rengėjas Seimo narys V. Pranckietis „siekia išskirtinai kailine žvėrininkyste besiverčiantiems asmenims palankaus sprendimo (šiuo atveju – Įstatymo) priėmimo, o tai, kad tarp aukotojų V. Pranckiečio politinei kampanijai yra ir (...), kuris yra didžiausio Lietuvoje kailine žvėrininkyste besiverčiančio juridinio asmens, kurio įstatinis kapitalas, viešai prieinamais duomenimis, yra 497 381,90 Eur, o konsoliduotos pajamos 2023 metais siekė 5 673 110 Eur (žr. https://rekvizitai.vz.lt/imone/vilkijos_ukis/) vadovas, neabejotinai leidžia teigti, kad Seimo narys V. Pranckietis atstovauja ne tik minėto juridinio asmens, kuriam draudžiama aukoti, interesams, bet ir paties (....) privatiems interesams.“

Pažymėtina, jog Pareiškėja savo skundu taip pat prašė įvertinti ir galimus Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimus. Atsižvelgdama į tai, kad lobistinės veiklos kontrolė yra pavesta Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, 2024 m. gruodžio 23 d. skundo dalį dėl galimų lobistinės veiklos reglamentavimo pažeidimų Komisija pagal kompetenciją vertinti perdavė nurodytai komisijai.

Seimo narys V. Pranckietis paaiškinimų Komisijai nepateikė.

Visuomenės informavimo priemonėms (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/atideti-zvereliu-fermu-uzdaryma-siulantis-pranckietis-pries-rinkimus-buvo-paremtas-kailininku-120067854) Seimo narys V. Pranckietis teigė, kad gauta parama ir pateiktas Projektas nėra susiję. V. Pranckietis taip pat patvirtino, kad (...) pažįsta asmeniškai, kaip ir daugelį kitų ūkininkų. Paaiškindamas aplinkybes, Seimo narys teigė: „Pirmiausiai tas pasiūlymas ne jam, ne kam nors, o Lietuvai yra naudingas. Tai yra 1200 darbuotojų, kurie netektų darbo, tai yra maždaug 7 mln. eurų mokesčių, kurių netektų biudžetas, tai yra verslo uždarymas arba atėmimas be kompensacijos.“ „Žmonės, kurie mane rėmė, jie rėmė ne už tai, kuo aš būsiu arba ką aš veiksiu – jie nežinojo, kad aš būsiu išrinktas, bet jie rėmė už tai, ką aš dirbau iki tol. O aš atstovavau žemės ūkiui, ūkininkų interesams ir tai visiškai mano pareiga, net, sakyčiau, konstitucinė, kaip Seimo nario. Aš tą turėjau daryti.“

Nurodytame straipsnyje (...) teigė parėmęs Seimo narį V. Pranckietį, nes jį pažįsta ilgus metus, dar iki jam tampant Seimo nariu. Už šią paramą jis nieko iš Seimo nario nereikalavo ir neprašė. 

Pažymėtina, kad dar 2023 metais (...) kvietė kailinių žvėrelių augintojus į protestą prieš Seimo ketinimus uždraustų jų verslą nuo 2027 metų (https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2005972/augintojai-prie-seimo-ragins-nedrausti-kailiniu-zvereliu-verslo). Seimui priėmus įstatymą, draudžiantį kailinių žvėrelių verslą nuo 2027 metų, (...) visuomenės informavimo priemonėms pranešė, kad prašys Lietuvos Respublikos Prezidentą vetuoti priimtą įstatymą (https://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/kailiniu-zvereliu-augintojai-prasys-prezidento-vetuoti-versla-draudziancias-pataisas-1141054). 

Seimo statuto 18 straipsnis nustato Seimo nariui pareigą vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Šis straipsnis draudžia Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį. 

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta prievolė valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, o 3 punkte nustatyta prievolė nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. 

Pagal Įstatymą interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į prevencinę Įstatymo paskirtį, t. y. siekį užkirsti kelią interesų konflikto galimybei, neturi reikšmės, ar asmuo turėjo naudos konkrečioje situacijoje. 

Įstatyme yra įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 4 straipsnyje įtvirtinti valstybės politikų elgesio principai, nustatantys valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime reikalavimus. Skaidrumo  ir viešumo principas reiškia, kad politikas nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoja savo privačius interesus. Nesavanaudiškumo principas reiškia, kad valstybės politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoja savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būti naudingas politikui ar jo artimam asmeniui. Nešališkumo principas reiškia, kad valstybės politikas neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat yra objektyvus priimdamas sprendimus ir vengia išankstinio nusistatymo. 

Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos bylose, inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimuose, 2009 m. gegužės 15 d. sprendime, yra suformulavęs plačią oficialiąją Seimo nario konstitucinio statuso doktriną. Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. išvadoje yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją išrinktam Seimo nariui prisiekus ir įgijus visas Tautos atstovo teises, atsiranda konstitucinė pareiga besąlygiškai būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Seimo nariai, vykdydami savo funkcijas ir įgyvendindami valstybės valdžią, privalo vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti, taip pat privalo veikti Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nesinaudoti savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų asmeninei naudai gauti. Už priesaikos sulaužymą ir šiurkštų Konstitucijos pažeidimą gali būti panaikintas Seimo nario mandatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. <...>  Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.” (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011)

Pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs paties valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens prievolę įvertinti kiekvieną konkrečią situaciją tuo aspektu, ar joje galima įžvelgti jo privačių interesų konflikto su viešaisiais interesais požymius, t. y. asmuo turi būti sąžiningas, atsakingas ir kritiškas savo atžvilgiu, o ne laukti nurodymų iš aukščiau (2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-72/2013). 

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pažymėjusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams valstybės pareigūnams ar valstybės tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės bei tarnybinės etikos principų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pažymėjusi, kad dalyvavimas rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su artimo asmens darboviete (jei jie tiesiogiai sietini su jo ar jos privačiais interesais), vertintinas kaip interesų konfliktas.

Vis dėl to pažymėtina, kad viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos pernelyg plečiamai. Tokiu atveju susidarytų situacija, kai pvz. Seimo Kaimo reikalų komitete negalėtų dirbti nė vienas Seimo narys, valdantis nuosavybės teise žemės valdas, Sveikatos reikalų komitete – Seimo nariai, turintys medicinos išsilavinimą ir pan. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžia, kad interesų konfliktas negali būti hipotetinis, jis turi būti tiesioginis ir akivaizdus. Jį konstatuojant, kaskart būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (2014 m, balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Seimo narys V. Pranckietis 2024 m. lapkričio 12 d. registravo Projektą, kuris galėtų būti naudingas rinkimų metu Seimo narį parėmusiam verslininkui. Verslininkas V. Pranckietį parėmė 2024 m. rugsėjo 9 d.

2. Nors tyrimo metu negauta informacijos, kad Asociacijos ir akcinės bendrovės „Vilkijos ūkis“, besiverčiančios didmenine ir mažmenine prekyba kailiais, vadovas rinkimų į Seimą metu parėmė Seimo narį V. Pranckietį dėl Projekto parengimo ir registravimo, tačiau Projekto, kurio nuostatos gali būti naudingos verslininkui, parėmusiam Seimo narį V. Pranckietį rinkimų į Seimą metu, rengimas ir registravimas visuomenėje galėjo sukelti abejonių dėl Seimo nario veiksmų savanaudiškumo, nešališkumo ir galimo interesų konflikto. 

3. Priimant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2171 pakeitimus, nustatančius kailinių žvėrelių fermų uždarymą nuo 2027 metų, (...) organizavo protestus, o įstatymo pakeitimus priėmus – iniciavo prašymo vetuoti Lietuvos Respublikos Prezidentui parengimą. 

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Seimo statuto 76 str. 11p., Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis nusprendė:

1. Lietuvos Respublikos Seimo narys Viktoras Pranckietis, parengdamas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2171 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4301, kurio nuostatos gali būti palankios asmeniui, parėmusiam Seimo narį rinkimų metu, nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatų.

2. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Seimo nariui Viktorui Pranckiečiui nedalyvauti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2171 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4301 tolimesniame svarstyme, taip pat susilaikyti nuo kitų, kailinių žvėrelių verslui palankių, teisės aktų rengimo ir svarstymo.

Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 1, susilaikė – 0.

Komisijos pirmininkė                                                                                                                 Aušrinė Norkienė