Komisijos išvada "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio elgesio"

­­­

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO REMIGIJAUS ŽEMAITAIČIO  

ELGESIO

2025-02-12            Nr. 101-I-3

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Lilija Vaitiekūnienė, Dalia Asanavičiūtė, Ingrida Braziulienė, Viktoras Fiodorovas, Domas Griškevičius, Daiva Petkevičienė, Audrius Radvilavičius, Jurgis Razma, Šarūnas Šukevičius, gavusi S. M. 2024 m. gruodžio 17 d. pareiškimą ir Seimo nario Simono Kairio 2024 m. gruodžio 17 d. prašymą įvertinti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio elgesį, Seimo 2024 m. gruodžio 3 d. rytiniame posėdyje jam inicijavus menininko J. M. kūrinio viešą parodymą, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo narys S. Kairys nurodė, kad Seimo 2024 m. gruodžio 3 d. rytiniame posėdyje svarstant Seimo nutarimo projektą Nr. XVP-26(2) „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Remigijų Žemaitaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ (toliau – Nutarimo projektas) Seimo nario R. Žemaitaičio iniciatyva politinės gynybos tikslais Seimo posėdžių salės monitoriuose ir internetu buvo viešai parodytas iškilaus lietuvių avangardisto J. M. sukurtas ir įgarsintas eilėraštis-performansas „I am a Palestinian“ (liet. „Aš esu palestinietis“) (vaizdo įrašas: www.youtube.com/watch?v=US1C2-20GSk, nuo 24 min 58 sek. iki 27 min 46 sek.). 

Retransliuotas įrašas yra paimtas iš „Youtube“ paskyros, priklausančios „Nadja Productions“, kurie iš J. M. sūnaus S. M. yra gavę sutikimą patalpinti šią vaizdo medžiagą į platformą nekomerciniais tikslais. S. Kairio turimais duomenimis, nei „Nadja Productions“, nei S. M. nėra suteikę teisės R. Žemaitaičiui naudoti minimo J. M. kūrinio jokiais tikslais, tuo labiau naudoti kūrinio dalies ar jį keisti, modifikuoti. 

Seimo nario S. Kairio nuomone, toks kūrinio panaudojimas ir jo tikslai ne tik prieštarauja J. M. pažiūroms ir kūrybinės išraiškos laisvės standartams, nes savo kūryba jis nekėlė priešiškumo tarp tautų, bet kartu pažeidžia Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau ATGTĮ) nustatytas kūrinių naudojimo išimtis ir apribojimus. Pareiškėjas nurodė, kad kūrinio panaudojimo tikslas neatitinka visuomenės informavimo tikslų, nurodytų ATGTĮ 24 straipsnyje. Pareiškėjo teigimu, Seimo posėdyje parodytas (ištransliuotas) eilėraštis peržengia citavimo ribas, nes citavimui leistina tik nedidelė kūrinio dalis.

Seimo narys S. Kairys prašė įvertinti, ar Seimo narys R. Žemaitaitis nepažeidė Seimo nario etikos standartų, įtraukdamas J. M. kūrybą į savo asmeninės gynybos kampaniją, prisidengdamas menininko vardu ir taip klaidindamas visuomenę dėl savo galimai nusikalstamų veikų, demonstruodamas nepagarbą menininko kūrybinės veiklos palikimui ir atminimui.

Seimo narys S. Kairys taip pat kreipėsi į Seimo kanceliariją prašydamas įvertinti, ar nebuvo pažeistos ATGTĮ nuostatos retransliuojant kūrinį ir užtikrinti, kad ateityje Seimo posėdžių metu Seimo narių iniciatyva viešai skleidžiama (retransliuojama) informacija ir ypač meno kūriniai būtų įvertinti prieš viešai skelbiant, kartu užtikrinant įstatymų reikalavimų laikymąsi, pagarbą kūrėjams ir jų kūrybos palikimui.

Prie S. Kairio rašto taip pat buvo pridėtas J. M. sūnaus S. M. 2024 m. gruodžio 17 d. pareiškimas, skirtas Komisijai ir visuomenei. Jame pažymėta, kad „J. M. buvo aktyvus palestiniečių teisių gynėjas. Piktnaudžiauti jo kūryba siekiant pritarti antisemitinei retorikai, kaip tai padarė Remigijus Žemaitaitis, yra visiškai nepriimtina. R. Žemaitaičio pasisakymai pasibjaurėtini ir vienareikšmiškai smerktini. Antisemitizmui – ne. Taškas.“ (vert. iš anglų kalbos) („J. M. was a vocal advocate for Palestinian rights. Misusing his work, as Remigijus Žemaitaitis has, to align with antisemitic rhetoric is unacceptable. His statements have been repugnant and must be unequivocally condemned. There is no place for antisemitism—period.“)

Seimo narys R. Žemaitaitis paaiškinimų Komisijai nepateikė.

ATGTĮ 77 straipsnyje nurodyti autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis  teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti teises;

2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;

4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu)

5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;

6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą;

7) sumokėti kompensaciją;

8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

ATGTĮ 87 straipsnyje nustatyta, kad administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje skelbiama, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Šio  straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. 

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kyla reikalavimas, kad Seimo narys, be kita ko, elgtųsi sąžiningai, vengtų elgesio, žeminančio Seimo – Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą (Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvada).

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4)skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo sprendimuose yra ne kartą pabrėžusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Seimo 2024 m. gruodžio 3 d. rytiniame posėdyje svarstant Nutarimo projektą, Seimo nario R. Žemaitaičio iniciatyva buvo viešai parodytas menininko J. M. sukurtas ir įgarsintas kūrinys „I am a Palestinian“. 

2. Komisijos gautais duomenimis, J. M. kūrinys buvo viešai parodytas R. Žemaitaičiui negavus kūrinio autoriaus J. M. sūnaus S. M. sutikimo.

3. S. M. pabrėžė, kad piktnaudžiauti J. M. kūryba siekiant pritarti antisemitinei retorikai, kaip tai padarė R. Žemaitaitis, yra visiškai nepriimtina.

4. Seimo narys R. Žemaitaitis, panaudojęs  J. M. kūrinį politinės gynybos tikslais, galėjo sukelti abejonių visuomenėje dėl galimo piktnaudžiavimo kūriniu, siekio sugretinti šio kūrinio idėjas su savo anksčiau paskelbtais galimai antisemitiniais teiginiais, taip demonstruojant nepagarbą menininko kūrybinės veiklos palikimui ir atminimui. Todėl J. M. kūrinio naudojimas minėtame kontekste ir be autoriaus sūnaus sutikimo yra netinkamas. 

5. Komisijai įstatymais nesuteikti įgaliojimai vertinti, ar J. M. kūrinys buvo teisėtai parodytas pagal ATGTĮ nuostatas.

6. ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai turi teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų jų teisių gynimo.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendė:

1. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, panaudodamas J. M. kūrinį politinės gynybos tikslais be autoriaus sūnaus S. M. sutikimo, nesilaikė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinto  pagarbos žmogui ir valstybei principo.

2. Rekomenduoti S. M. kreiptis į teismą, jeigu, jo nuomone, Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui netinkamai panaudojus J. M. kūrinį, buvo pažeistos jo teisės.

Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 3.

Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos. 

Komisijos pirmininkė                                                                                       Aušrinė Norkienė