Komisijos išvada "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Artūro Skardžiaus viešųjų ir privačių interesų derinimo"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO ARTŪRO SKARDŽIAUS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO

2025-03-26    Nr. 101-I-4

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Lilija Vaitiekūnienė, Dalia Asanavičiūtė, Ingrida Braziulienė, Viktoras Fiodorovas, Domas Griškevičius, Arminas Lydeka, Daiva Petkevičienė, Audrius Radvilavičius, Jurgis Razma, Šarūnas Šukevičius, gavusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT) 2025 m. vasario 3 d. priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Seimo narių pranešimą dėl galimų Seimo nario Artūro Skardžiaus korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ir vadovaudamasi 78 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatomis, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2025 m. sausio 24 d. Seimo narių grupė kreipėsi į STT. Savo kreipimesi Seimo nariai nurodė, kad Seimas 2024 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą Nr. XIV-2856 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją.

Su šios strategijos įgyvendinimu yra susijęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 697, kuris nustato teisinius ir techninius pagrindus, pagal kuriuos organizuojami konkursai atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių (jūrinio vėjo elektrinių) plėtrai ir eksploatacijai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje arba išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsniu ir 22¹ straipsniu, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) kompetencijai buvo priskirta organizuoti Jūrinės teritorijos naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursus.

Pareiškėjai nurodė, kad 2024 m. lapkričio 18 d. VERT paskelbė pakartotinį konkursą antrajam jūrinio vėjo elektrinių parkui Baltijos jūroje vystyti (toliau – Konkursas), kurio tikslas padidinti Lietuvos atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumus ir prisidėti prie energetinės nepriklausomybės.

2025 m. sausio 15 d. Seimo Audito komiteto pirmininkas A. Skardžius sušaukė komiteto parlamentinės kontrolės posėdį dėl antrojo jūros vėjo elektrinių parko projekto ekonominio pagrįstumo įvertinimo (toliau – Posėdis). Nors ir iki šiol atlikti VERT skaičiavimai patvirtino šio projekto ekonominį pagrįstumą, t. y. buvo nustatyta, kad net prasčiausio scenarijaus atveju valstybė ir energijos vartotojai šių projektų veikimo laikotarpiu gautų milijardinę ekonominę naudą, bei šių parkų vystymas leistų kurti naujas darbo vietas, pritraukti modernias, energijai imlias investicijas ir prisidėtų prie Klaipėdos jūrų uosto tolimesnio vystymo (iš VERT pristatytos informacijos Posėdyje), tačiau Audito komiteto pirmininkas A. Skardžius savo iniciatyva nutarė iš naujo vertinti antrojo jūros vėjo elektrinių parko projekto ekonominį pagrįstumą, tuo tikslu į Posėdį pakviečiant dalyvauti Energetikos ministerijos, VERT, VšĮ Lietuvos energetikos agentūros, Valstybės kontrolės atstovus. 

Pasak pareiškėjų, buvo sudarytas įspūdis, kad Posėdžio metu bus gilinamasi į pakviestų institucijų atstovų paruoštus pristatymus ir paruoštą informaciją bei šios informacijos pagrindu bus priimami tolimesni sprendimai, tačiau dar iki Posėdžio buvo visiškai akivaizdu ir aišku, kad bus priimtas sprendimas rekomenduoti Energetikos ministerijai inicijuoti Konkurso stabdymą, kadangi toks Posėdžio protokolo projektas jau buvo parengtas ir išsiųstas šio komiteto nariams dar prieš Posėdį.

Taigi, dar neprasidėjus parlamentinės kontrolės posėdžiui, buvo visiškai akivaizdu, kad jis yra organizuojamas su tikslu paties Seimo Audito komiteto pirmininko A. Skardžiaus iniciatyva tiesiog įforminti sprendimą kreiptis į Energetikos ministeriją dėl Konkurso procedūrų sustabdymo. Šiam siūlymui balsų dauguma (už šį sprendimą balsavo ir A. Skardžius) buvo pritarta.

Nors Posėdžio pradžioje Seimo narys J. Razma atkreipė dėmesį dėl galimo Audito komiteto pirmininko viešųjų ir privačių interesų konflikto, tačiau į tai nebuvo reaguojama.

Seimo narys A. Skardžius itin aktyviai reiškė savo poziciją ir Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijoje, kuri 2024 m. gruodžio 23 d. svarstė tą patį klausimą. Seimo narys A. Skardžius reiškė aktyvų palaikymą Konkurso stabdymo iniciatyvai ir papildomai komisijos posėdžio metu paaiškino, kad jam itin svarbu išsiaiškinti su jūrinio vėjo elektrinių parko projektu susijusią kainodarą, kuri galios tarp konkuruojančių sausumos ir jūros jėgainių parkų:

,,jokių pagrindžiančių duomenų koks vartojimas, kokia gamyba bus, negauname duomenų kokia gamybos kaina bus sausumoje, kokia gamybos kaina bus jūroje, ar ta energija bus eksportui su 15 metų parama <...> niekada niekas nekvestionavo projekto, kvestionavo kainas <...>“.

„<...>Susidaro įspūdis, kad Seimo narys Artūras Skardžius labiau rūpinasi asmeniniais interesais, kadangi jo sutuoktinė yra sudariusi komercinės žemės nuomos sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“ ir jo šeimai priklausančiame žemės sklype subnuomininkas UAB „Naujoji energija“ vykdo vėjo jėgainių parko eksploatacijos veiklą. Iš šių sandorių gaunama finansinė asmeninė Artūro Skardžiaus nauda tiesiogiai priklauso nuo elektros energijos supirkimo kainos (žemiau bus išsamiai aptarta), todėl manytina, kad Seimo narys Artūras Skardžius aktyviai siekia šių valstybinių strateginių projektų konkursų stabdymo, nes jie gali daryti įtaką sausumos vėjo jėgainių parkų konkurencinėms sąlygoms – elektros.“

Pareiškėjai pažymi, kad dar 2017 m. Komisija rekomendavo Seimo nariui A. Skardžiui  rekomendavo nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo Seime ir neteikti  pataisų ir pasiūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką. 2017 m. Komisijos atlikto tyrimo metu buvo konstatuota, kad Seimo nariui A. Skardžiui gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas svarstant Seime su vėjo energetika susijusius klausimus dėl jo sutuoktinės sudarytos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ ir jo šeimai priklausančiame žemės sklype subnuomininko UAB „Naujoji energija“ vykdomos veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos.

STT 2025 m. vasario 3 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Seimo narių grupės kreipimąsį dėl Seimo nario A. Skardžiaus galimo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. STT savo nutarime nurodė, kad STT nenustatė nusikalstamų veikų požymių, tačiau atsižvelgus į tai, kad 2017 metais Komisija Seimo nariui A. Skardžiui rekomendavo nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo Seime ir neteikti pataisų ir pasiūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką, bei nusprendė, kad A. Skardžius galėjo deklaruoti ryšį su juridiniu asmeniu - žemės sklypų subnuomininku (šiuo metu UAB „Enefit Wind“), o aptariamu atveju, A. Skardžius nedeklaravo savo ryšių su UAB „Enefit Wind“ bei ne tik nenusišalino nuo klausimo, kuris susijęs su vėjo energetika, bet ir aktyviais veiksmais siekė atitinkamų sprendimų, kurie gali būti naudingi jo ir jo šeimos turimiems civiliniams teisiniams santykiams (iš žemės sklypų nuomos gaunamai naudai, kuri susijusi su pagaminama energija), šį nutarimą perduoda Komisijai bei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai spręsti dėl galimo interesų konflikto.

Seimo narys A. Skardžius 2025 m. kovo 24 d. paaiškinime Komisijai Nr. SN(S9)-V-3 nurodė, kad „Skundas grindžiamas prielaidomis, spėliojimais ir nerealiomis hipotetinėmis išvadomis, siekiant apriboti mano, kaip Seimo nario, konstitucines teises tinkamai atstovauti Lietuvos Respublikos žmonėms svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su energetikos klausimais.“ „Patvirtinu, kad aktyviais veiksmais siekiau sprendimų Audito komitete ir Energetikos ir darnios plėtros komisijoje, kurie būtų naudingi Lietuvos elektros vartotojams. Ginti viešąjį interesą yra kiekvieno mūsų pareiga. Kiekvienas strateginis valstybės projektas, ypač vykdomas su valstybės (elektros vartotojų) parama, privalo būti įvertintas ekonominio pagrįstumo aspektu.“

Audito komiteto rekomenduojama Vyriausybė sustabdė Konkursą, o „atnaujintas konkursas turėtų būti paskelbtas šių metų gegužės–birželio mėnesiais, Seimui priėmus įstatymų pakeitimus, susijusius su šiuo konkursu. Preliminariais skaičiavimais, valstybės (elektros vartotojų) parama šiam projektui mažėja apie 1,5 mlrd. eurų.“

„Nei aš, nei mano sutuoktinė neturime jokių santykių ar dalykinių ryšių su UAB „Enefit Wind“. UAB „Enefit Wind“ į mane, kaip Seimo narį, su jokiais prašymais ar pasiūlymais nesikreipė.

Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad skunde minima UAB „Enefit Wind“ priklauso biržoje listinguojamos įmonės „Enefit Green“ grupei, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo Estijos valstybinė bendrovė „Eesti Energia“. Ši įmonių grupė vykdo veiklą ne tik vėjo energetikoje, bet ir kitose energetikos srityse.“

2025 m. sausio 29 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 32 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių didžiausios leistinos generuoti galios ir mažiausios įrengtosios galios nustatymo“ pakeitimo“ nusprendė nustatyti, kad 2024 m. lapkričio 18 d. paskelbto konkurso leidimui naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai procedūros sustabdomos, kol bus įvertintos ir peržiūrėtos šio konkurso sąlygos ir priimtas Vyriausybės sprendimas dėl konkurso leidimui naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai.

2025 m. sausio 15 d. vykusiame Audito komiteto posėdyje dalyvavęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas „sutiko su komiteto nuomone, kad šis projektas, neatmetant jo strateginės reikšmės šaliai, neturėtų būti vystomas už kainą, kuri būtų našta vartotojams. Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu ministerija atlieka šio projekto vertinimą, kurio metu bus peržiūrimos paskelbto konkurso sąlygos bei valstybės parama.“ (https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38441&p_k=1&p_t=290625). 

Atsižvelgdamas į Energetikos ministerijos atliekamą projekto vertinimą, Audito komitetas rekomendavo ministerijai minėtą konkursą laikinai sustabdyti, iki kol bus parengta šio projekto kaštų-naudos analizė ir vadovaujantis ja priimti atitinkami sprendimai.

2025 m. kovo 14 d. Seime vykusioje Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos konferencijoje energetikos viceministras Airidas Daukšas viešai patvirtino, kad Konkursą planuojama atnaujinti 2025 metų gegužės – birželio mėnesiais. Viceministras taip pat nurodė, kad bus suvienodinamos jūrinio ir sausumos vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos persiuntimo sąlygos (anksčiau jūros vėjo elektra buvo superkama pirmenybinėmis sąlygomis).

Seimo narys A. Skardžius 2024 m. gruodžio 13 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje nurodė, kad jo sutuoktinė 2010 metais yra sudariusi nuomos sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos išvadoje „Dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus viešųjų ir privačių interesų derinimo“ Nr. 101-I-36 nurodyta, kad Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinė 2010 m. gegužės 6 d. sudarė žemės nuomos sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“. Ši įmonė nuomoja iš Seimo nario A. Skardžiaus šeimos kelis žemės sklypus vėjo jėgainių sausumos parkui vystyti. Iki 2012 m. lapkričio 12 d. Seimo narys A. Skardžius ėjo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos valdybos pirmininko pareigas. Tą jis buvo nurodęs ankstesnėse privačių interesų deklaracijose, taip pat priminė ir 2025 m. sausio 15 d. Audito komiteto posėdyje. 

Seimo statuto 18 straipsnis nustato Seimo nariui pareigą vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Šis straipsnis draudžia Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį. 

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta prievolė valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, o 2 punkte nustatyta prievolė teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. 

Pagal Įstatymą interesų konfliktu laikoma situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į prevencinę Įstatymo paskirtį, t. y. siekį užkirsti kelią interesų konflikto galimybei, neturi reikšmės, ar asmuo turėjo naudos konkrečioje situacijoje. 

Įstatyme yra įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 4 straipsnyje įtvirtinti valstybės politikų elgesio principai, nustatantys valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime reikalavimus. Skaidrumo  ir viešumo principas reiškia, kad politikas nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoja savo privačius interesus. Nesavanaudiškumo principas reiškia, kad valstybės politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoja savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būti naudingas politikui ar jo artimam asmeniui. Nešališkumo principas reiškia, kad valstybės politikas neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat yra objektyvus priimdamas sprendimus ir vengia išankstinio nusistatymo. 

Konstitucinis Teismas konstitucinės justicijos bylose, inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimuose, 2009 m. gegužės 15 d. sprendime, yra suformulavęs plačią oficialiąją Seimo nario konstitucinio statuso doktriną. Konstitucinis Teismas 2010 m. spalio 27 d. išvadoje yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją išrinktam Seimo nariui prisiekus ir įgijus visas Tautos atstovo teises, atsiranda konstitucinė pareiga besąlygiškai būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Seimo nariai, vykdydami savo funkcijas ir įgyvendindami valstybės valdžią, privalo vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti, taip pat privalo veikti Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nesinaudoti savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų asmeninei naudai gauti. Už priesaikos sulaužymą ir šiurkštų Konstitucijos pažeidimą gali būti panaikintas Seimo nario mandatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. <...>  Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės.” (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011)

Pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs paties valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens prievolę įvertinti kiekvieną konkrečią situaciją tuo aspektu, ar joje galima įžvelgti jo privačių interesų konflikto su viešaisiais interesais požymius, t. y. asmuo turi būti sąžiningas, atsakingas ir kritiškas savo atžvilgiu, o ne laukti nurodymų iš aukščiau (2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-72/2013). 

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pažymėjusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams valstybės pareigūnams ar valstybės tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės bei tarnybinės etikos principų.

Vis dėl to pažymėtina, kad viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos negali būti aiškinamos pernelyg plečiamai. Tokiu atveju susidarytų situacija, kai pvz. Seimo Kaimo reikalų komitete negalėtų dirbti nė vienas Seimo narys, valdantis nuosavybės teise žemės valdas, Sveikatos reikalų komitete – Seimo nariai, turintys medicinos išsilavinimą ir pan. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžia, kad interesų konfliktas negali būti hipotetinis, jis turi būti tiesioginis ir akivaizdus. Jį konstatuojant, kaskart būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (2014 m, balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. 2025 m. sausio 15 d. Seimo Audito komitetas svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Dėl antrojo jūros vėjo elektrinių parko projekto ekonominio pagrįstumo“.

2. Šio posėdžio metu buvo priimtas sprendimas rekomenduoti Energetikos ministerijai inicijuoti Konkurso stabdymą.

3. Audito komiteto pirmininkas A. Skardžius neatsižvelgė į pateiktą pastabą dėl galimo jo viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nuo klausimo svarstymo nenusišalino.

4. Šiuo metu Konkursas yra sustabdytas ir pagal viešai pateiktus duomenis galėtų būti atnaujintas šių metų gegužės-birželio mėnesiais. Vienas iš konkurso reglamentavimo pakeitimų yra tai, jog bus suvienodinamos jūrinio ir sausumos vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos persiuntimo sąlygos (anksčiau jūros vėjo elektra buvo superkama pirmenybinėmis sąlygomis).

5. Seimo nario A. Skardžiaus šeima nevykdo vėjo jėgainių elektrinių verslo, jie nuomoja jiems priklausančią žemę šio verslo vystytojams.

6. Nei Seimo narys A. Skardžius, nei jo vadovaujamas Seimo Audito komitetas nevertino Konkurso sąlygų, jų neperžiūrėjo, nekeitė ir paties konkurso nestabdė, o rekomendavo tai padaryti Vyriausybei.

7. 2017 metais Komisija rekomendavo Seimo nariui A. Skardžiui nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo Seime ir neteikti pataisų ir pasiūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką.

8. Toje pačioje išvadoje Komisija konstatavo, kad Seimo nariui A. Skardžiui gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas svarstant Seime su vėjo energetika susijusius klausimus dėl jo sutuoktinės sudarytos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ ir jo šeimai priklausančiame žemės sklype subnuomininko UAB „Naujoji energija“ vykdomos veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos.

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžia, kad interesų konfliktas negali būti hipotetinis, jis turi būti tiesioginis ir akivaizdus. Jį konstatuojant, kaskart būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (2014 m, balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Seimo statuto 76 str. 11p., Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis nusprendė:

1. Kadangi tyrimo metu negauta duomenų, jog konkurso antrajam jūrinio vėjo elektrinių parkui Baltijos jūroje vystyti stabdymas ir konkurso sąlygų peržiūrėjimas bei galimas sąlygų keitimas darytų tiesioginę ir akivaizdžią įtaką Lietuvos Respublikos Seimo nario Artūro Skardžiaus šeimos verslui, pripažinti, kad Seimo narys Artūras Skardžius, dalyvaudamas klausimo dėl konkurso antrajam jūrinio vėjo elektrinių parkui Baltijos jūroje vystyti stabdymo svarstyme ir dėl šio klausimo balsuodamas, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.

2. Rekomenduoti Seimo nariams vykdant Seimo nario pareigas tinkamai įvertinti galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus ir savo pareigas atlikti pagal Seimo statuto nuostatas, reglamentuojančias Seimo narių viešųjų ir privačių interesų derinimą, taip pat pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.

Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 2.

Komisijos pirmininkė                                                                                                                      Aušrinė Norkienė