Komisijos išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymo"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO REMIGIJAUS ŽEMAITAIČIO PASISAKYMO

2025-04-16      Nr. 101-I-5

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Lilija Vaitiekūnienė, Dalia Asanavičiūtė, Ingrida Braziulienė, Domas Griškevičius, Arminas Lydeka, Daiva Petkevičienė, Audrius Radvilavičius, Jurgis Razma, Šarūnas Šukevičius, gavusi J. B. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymo laikraščio „Lazdijų žvaigždė“ 2025 m. sausio 24 d. paskelbtame straipsnyje „Čekučių skandale – merės pusėje“ ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Laikraštyje „Lazdijų žvaigždė“ 2025 m. sausio 24 d. publikuotame straipsnyje „Čekučių skandale – merės pusėje“ rašoma apie 2025 m. sausio 20 d. vykusio vykusį Seimo nario R. Žemaitaičio susitikimą su Lazdijų rajono gyventojais, trumpai apžvelgtas ir perpasakotas susitikimo turinys. Šiame straipsnyje pateikti Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymai įvairiais klausimais, tarp jų – pasisakymas apie demokratiją: „Dėl demokratijos stokos rajone. Sakė manantis, jog demokratija – pati blogiausia valstybės valdymo forma. Ji yra pasmerkta žlugti.“ Tikslių R. Žemaitaičio pasisakymų citatų straipsnyje nėra nepateikta.

Pareiškėjos nuomone, „Seimo nariai, duodami priesaiką, be kita ko prisiekia „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“ (Konstitucijos 5 straipsnis), o Lietuva yra demokratinė respublika (Konstitucijos 1 straipsnis). Taigi, pasisakydamas prieš demokratiją, vertindamas ją kaip pasmerktą žlugti pačią blogiausią valdymo formą, Remigijus Žemaitaitis ne tik pamina Seimo nario priesaikos žodžius, bet ir kėsinasi į Konstitucinius valstybės santvarkos pamatus.“

Minėtame straipsnyje perpasakotas Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymas apie demokratiją: „Dėl demokratijos stokos rajone. Sakė manantis, jog demokratija – pati blogiausia valstybės valdymo forma. Ji yra pasmerkta žlugti. Demokratijos pasekmė – išsigimusi Vaiko teisių tarnybos veikla, kai tarnybos darbuotojai vos ne priversti tvarkyti savo tikrinamųjų būstus. Mokyklose mokinių tėvai diktuoja mokytojams, kaip mokyti jų vaikus, reikalauja, kad vaikams mokykloje būtų leidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais. <...>“ 

Atsižvelgdama į tai, kad straipsnyje nėra pateikta tikslių Seimo nario R. Žemaitaičio pasisakymų citatų, Komisija 2025 m. kovo 5 d. raštu  Nr. S-2025-1156 kreipėsi į laikraščio „Lazdijų žvaigždė“ redakciją, prašydama esant galimybei pateikti R. Žemaitaičio susitikimo su Lazdijų rajono gyventojais garso įrašą ar jo dalį, patvirtinantį straipsnyje pateiktą jo pasisakymą apie demokratiją.

Laikraščio „Lazdijų žvaigždė“ redakcija 2025 m. kovo 15 d. informavo, kad straipsnio autorė Seimo R. Žemaitaičio viešo pasisakymo garso įrašo nedarė, tačiau R. Žemaitaičio žodžius galėtų patvirtinti ir susirinkusieji, ir klausimą R. Žemaitaičiui uždavęs asmuo, į kurį atsakant ir nuskambėjo minima nuomonė apie demokratiją. Redakcija pažymėjo, kad faktą, jog tokia nuomonė buvo išsakyta, patvirtina ir tai, kad niekas į redakciją nesikreipė dėl jos paneigimo.

Seimo narys R. Žemaitaitis 2025 m. vasario 14 d. Komisijai pateiktame paaiškinime nurodė: „Pabrėžiu, kad mano išsakytos mintys apie demokratijos principus nėra nei naujovė, nei unikali pozicija. Šios idėjos remiasi klasikine politine filosofija ir istorine analize, kurią yra pateikę tokie žymūs mąstytojai kaip Aristotelis ir Winstonas Churchillis. Aristotelis demokratiją vertino kritiškai, įvardindamas ją kaip masių valdžią, kuri gali peraugti į chaotišką ir neefektyvų valdymą. Churchillis demokratiją laikė blogiausia valdymo forma, pabrėždamas, kad, deja, geresnės dar niekas nesugalvojo. 

Mano pasisakymai buvo akademinio pobūdžio, skirti diskusijai apie demokratijos teorinius aspektus, jos privalumus ir trūkumus. Jų tikslas – skatinti visuomenės sąmoningumą ir atkreipti dėmesį į demokratijos iššūkius, ypač susijusius su politinio sąmoningumo stoka bei rinkimų proceso kokybe. 

Jokiu būdu nebuvo siekiama pažeisti etikos normų ar skatinti nepagarbą demokratinei santvarkai. Demokratijos kritika yra leistina politinės ir akademinės diskusijos dalis, kuri padeda tobulinti valstybės valdymo sistemą. Demokratinėse valstybėse laisva nuomonių raiška yra vienas pagrindinių pamatinių principų, todėl bet koks bandymas mano pasisakymus interpretuoti kaip priešiškus demokratijai yra nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į tai, prašau objektyvaus ir nešališko vertinimo, pagrįsto faktine informacija, o ne selektyvia interpretacija.“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 1 straipsnyje skelbiama, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Konstitucijos 4 straipsnyje įtvirtinta, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje yra konstatavęs:

• „Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka grindžiama žmogaus ir piliečio teisių bei laisvių, kaip didžiausios vertybės, prioritetu, taip pat principais, įtvirtinančiais Tautos suverenitetą, valstybės nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, demokratiją, valstybės valdymo formą – respubliką, valstybės valdžių atskyrimą, jų savarankiškumą ir pusiausvyrą, vietos savivaldą ir pan.“ (Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai);
• Konstitucijos 1 straipsnyje „<...> yra įtvirtinti pamatiniai Lietuvos valstybės principai: Lietuvos valstybė yra savarankiška, nepriklausoma valstybė; Lietuvos valstybės valdymo forma yra respublika; valstybės valdžia turi būti organizuota demokratiškai, šalyje turi būti demokratinis politinis režimas.“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d.; 2000 m. gruodžio 6 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai);
• „Nuostata, kad Lietuvos valstybė yra demokratinė, reiškia, kad valstybėje turi būti užtikrinama Konstitucijos viršenybė, žmogaus teisių ir laisvių apsauga, visų asmenų lygybė įstatymui ir teismui, teisė į teisminę gynybą, laisvi ir periodiški rinkimai, valdžių padalijimas ir pusiausvyra, valdžios atsakomybė piliečiams, demokratinis sprendimų priėmimo procesas, politinis pliuralizmas, galimybės plėtotis pilietinei visuomenei ir kt. Pažymėtina, jog nuostata, kad Lietuvos valstybė yra demokratinė, yra konstitucinis įpareigojimas nenukrypti nuo demokratijos reikalavimų, taikytinas visoms valstybės institucijoms, neišskiriant ir įstatymų leidėjo.“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas);
• „Konstitucijoje yra įtvirtinta galimybė šalies piliečiams įgyvendinti Tautos suverenitetą tiesioginės demokratijos forma – referendumu. <...> Šio demokratijos instituto esmę nusako du pagrindiniai kriterijai: 1) tautos suverenių galių (suprema potestas) tiesioginis apibūdinimas ir 2) tiesioginės demokratijos gyvendinimo procese priimtų aktų teisinė reikšmė.“ (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarimas)
• „Konstitucinis reikalavimas, kad Lietuvos valstybės valdžia būtų organizuota demokratiškai ir kad šalyje būtų demokratinis politinis režimas, yra neatsiejamas nuo Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat nuo šio straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valdžios galias riboja Konstitucija.“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada).

Konstitucijos 25 straipsnyje skelbiama, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei  ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. 

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje ir Seimo statuto 3 straipsnyje pateiktame Seimo nario priesaikos tekste nurodyta, kad Seimo narys prisiekia „būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai“, „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą“, „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“ .

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4)skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo sprendimuose yra ne kartą pabrėžusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Laikraščio „Lazdijų žvaigždė“ 2025 m. sausio 24 d. publikuotame straipsnyje „Čekučių skandale – merės pusėje“ buvo pateiktas Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymas apie demokratiją: „Dėl demokratijos stokos rajone. Sakė manantis, jog demokratija – pati blogiausia valstybės valdymo forma. Ji yra pasmerkta žlugti“.  

2. Komisija buvo informuota, kad Seimo narys R. Žemaitaitis nesikreipė į laikraščio „Lazdijų žvaigždė“ redakciją dėl informacijos paneigimo.

3. Seimo narys R. Žemaitaitis paaiškino, kad jo išsakytos mintys apie demokratijos principus remiasi klasikine politine filosofija ir istorine analize, kurią yra pateikę tokie mąstytojai kaip Aristotelis ir Winstonas Churchillis. R. Žemaitaitis nurodė, kad jo pasisakymai buvo akademinio pobūdžio, skirti diskusijai apie demokratijos teorinius aspektus, jos privalumus ir trūkumus. Jų tikslas – skatinti visuomenės sąmoningumą ir atkreipti dėmesį į demokratijos iššūkius, ypač susijusius su politinio sąmoningumo stoka bei rinkimų proceso kokybe. 

4. Seimo nariams, kaip ir kitiems asmenims, Konstitucija garantuoja teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, taip pat teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad Seimo nariai dėl savo einamų pareigų ir konstitucinio teisinio statuso visuomenėje turi didesnį autoritetą ir reikšmingesnę įtaką formuojant viešąją nuomonę nei kiti asmenys, todėl jie privalo informaciją ir idėjas skleisti atsakingai, neklaidindami visuomenės, o viešai cituodami kitų asmenų mintis, turėtų nurodyti jų autorius. 

5. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje ir Seimo statuto 3 straipsnyje pateiktame Seimo nario priesaikos tekste nurodyta, kad Seimo nariai, be kita ko, prisiekia „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“ .

6. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „nuostata, kad Lietuvos valstybė yra demokratinė, yra konstitucinis įpareigojimas nenukrypti nuo demokratijos reikalavimų, taikytinas visoms valstybės institucijoms, neišskiriant ir įstatymų leidėjo“. 

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė:

1. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, 2025 m. sausio 20 d. vykusio susitikimo su Lazdijų rajono gyventojais metu išsakydamas savo nuomonę apie demokratiją, Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų nepažeidė.

2. Rekomenduoti Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui atsakingai skleisti informaciją ir idėjas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus pamatinius valstybės principus ir vertybes. 

                      Alternatyvaus balsavimo rezultatai: už – 7. 

Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos. 

Komisijos pirmininkė                                                                                            Aušrinė Norkienė