Komisijos išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Dainiaus Gaižausko pasisakymo"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO DAINIAUS GAIŽAUSKO PASISAKYMO

2025-06-04       Nr. 101-I-10

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Lilija Vaitiekūnienė, Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, Ingrida Braziulienė, Viktoras Fiodorovas, Domas Griškevičius, Arminas Lydeka, Daiva Petkevičienė, Audrius Radvilavičius, Jurgis Razma, Šarūnas Šukevičius, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ (toliau – Pareiškėjai) 2025 m. kovo 20 d. skundą dėl Seimo nario Dainiaus Gaižausko viešo pasisakymo Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio atžvilgiu po 2025 m. kovo 18 d. vykusio uždaro Seimo posėdžio ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2025 m. kovo 18 d. buvo surengtas uždaras Seimo posėdis, kurio metu Seimo nariai buvo supažindinti su riboto naudojimo informacija apie galimas saugumo grėsmes Lietuvai, gynybos ir divizijos planus, taip pat buvo pristatytos Krašto apsaugos ministerijoje atlikto audito išvados.

Tą pačią dieną po įvykusio Seimo posėdžio buvo publikuotas naujienų portalo lrytas.lt straipsnis „D. Šakalienė: kai kurie kolegos net ir stovėdami prieš rusų tanką sakytų, kad jis žaislinis. D. Gaižauskas išvadino S. Skvernelį lunatiku“, kuriame buvo paskelbtos minėtame posėdyje dalyvavusių Seimo narių nuomonės ir vertinimai, susiję su Seimo posėdyje pateikta informacija. 

Minėtame straipsnyje cituojami Seimo nario D. Gaižausko komentarai. „Audringiausiai reagavo valstietis Dainius Gaižauskas, kuris ir buvo didžiausias šio uždaro posėdžio kritikas. Jis pareiškė, kad „prisvilo blynas Skverneliui“ ir kad „šiek tiek buvo raudonio“, o jau nueidamas nuo žurnalistų dar leptelėjo, kad S. Skvernelis „sulunatikavo“ ir kad „Skvernelis – lunatikas“. „Pradžioje tai čia vyko vos ne fiasko ir daug kas norėjo išeiti, nes tą, ką pristatė grėsmių analizėje, su tom pačiom skaidrėm, dabar jau riboto naudojimo, o buvo vieša“, - rėžė D. Gaižauskas „Saulius, manau, šiek tiek paslydo, ir dar gal net geriau pasakyčiau...“. (Straipsnio nuoroda internete: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2025/03/18/news/seime-prasidejo-posedis-kokio-nebuvo-jau-30-metu-paslepti-telefonai-ir-pasirasytas-isipareigojimas-36952924)

Pareiškėjai nurodė, kad Seimo nario D. Gaižausko išsakyti teiginiai Seimo Pirmininko S. Skvernelio atžvilgiu ne tik neturi nieko bendro su tikrove, tačiau grėsmių Lietuvai kontekste diskredituoja Seimo Pirmininko vardą ir Seimą, kaip valstybės instituciją, yra neatsakingi ir nesuderinami su Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintais pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo, pavyzdingumo principais. 

Pareiškėjai, be kita ko, nurodė, kad Seimo nario D. Gaižausko išsakyti teiginiai ne tik buvo publikuoti minėtame straipsnyje, tačiau ir parodyti daugumos televizijų vakarinių žinių metu.

Komisija 2025 m. kovo 31 d. raštu Nr. S-2025-1712 „Dėl nuomonės pateikimo“ kreipėsi į Lietuvių kalbos institutą, prašydama atlikti Seimo nario pasisakymo, pavadinant kitą asmenį (šiuo atveju, kitą Seimo narį) „lunatiku“ („jis sulunatikavo“) lingvistinę ir semantinę analizę ir pateikti nuomonę, ar asmens pavadinimas „lunatiku“ (ne tiesiogine šio žodžio prasme, t. y. tas, kuris vaikšto per miegus) gali būti vertinamas kaip žeminantis, pašiepiantis ar įžeidžiantis.

 Lietuvių kalbos institutas 2025 m. balandžio 29 d. išvadoje Nr. KI-25-05 nurodė:

1. Visuose tarptautiniuose ir aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose nurodoma, kad tarptautinis žodis „lunatikas“ (kilęs iš lotyniško žodžio luna „mėnulis“) vartojamas tik viena reikšme ir ši reikšmė neturi jokio stilistinio vertinimo. Pagrindinė (tiesioginė) jo reikšmė žodynuose teikiama tokia: lunãtikas žmogus, kuris miegodamas vaikščioja, nešioja daiktus (TŽŽ 2013: 496). <...>

Šis žodis fiksuotas ir specialiuosiuose žodynuose, pavyzdžiui, A. Lyberio sudarytame „Sinonimų žodyne“ (2002), J. Paulausko „Sisteminiame lietuvių kalbos žodyne“ (1987): 

lunãtikas, -ė (kas miegodamas vaikščioja) – nakvišà, nakti̇̀vaikšta, miegei̇̃vis, somnambùlas knyg. (SŽe, žr. https://ekalba.lt/sinonimu-zodynas/lunatikas?paieska=lunatikas&i=78bae60b-0038-491e-a9d6-5611cec1f9fc ). <...>“

Pažymėta, kad „nė viename iš čia cituotų žodynų žodis „lunatikas“ neturi jokios stilistinės pažymos, vadinasi, jis yra neutralus.“

2. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad „žodžio „lunatikas“ perkeltinė reikšmė žodynuose nefiksuota, nes vartosenoje ji nėra dažna, tačiau kad tokia reikšmė teoriškai galėtų būti, rodo DLKT rasti keli šio žodžio perkeltinės vartosenos pavyzdžiai (čia jie pateikiami autentiški, neredaguoti):

[...] be jokio galvos svaigulio, tarsi apsigimę laipiotojai - mes, dienos lunatikai! Mes, menininkai!   <...> Iš jų galėtume formuluoti tokią žodžio „lunatikas“ perkeltinę reikšmę: „kas keistai, neįprastai, nelogiškai, nenuspėjamai elgiasi“. Tai, kad žodis įgyja perkeltinę reikšmę, dar nereiškia, kad jis įgauna papildomą stilistinį atspalvį <...>.“

„Kad žodis „lunatikas“ neturi ryškios pejoratyvinės reikšmės, rodo ir jo vartosena sudarant tikrinius pavadinimus.  <...>“

„Žodžio „lunatikas“ (ir veiksmažodžio „sulunatikuoti“) nėra E. Zaikausko sudarytame žargono žodyne (žr. Zaikauskas 2008), jo nerasime ir Lietuvių žargono bazėje (žr. https://www.flf.vu.lt/mokslas/elektroniniai-istekliai#duomenu-bazes). Taigi ir perkeltinė žodžio „lunatikas“ vartosena neturi ryškaus pejoratyvinio atspalvio.“

Daroma išvada, kad:

1. Tarptautiniuose ir aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose fiksuota tik viena tiesioginė žodžio „lunatikas“ reikšmė, kuri neturi jokio stilistinio vertinimo.

2. Dabartinėje lietuvių kalboje galima ir perkeltinė žodžio „lunatikas“ vartosena („kas keistai, neįprastai, nelogiškai, nenuspėjamai elgiasi“). VDU tekstyne rasti perkeltinės šio žodžio vartosenos pavyzdžiai nerodo jokio ryškaus pejoratyvinio atspalvio. 

3. Žodžio stilistiniam vertinimui įtakos gali turėti jo pavartojimo kontekstas (kokiomis aplinkybėmis, kokia intonacija žodis buvo pavartotas): frazė „jis sulunatikavo“ galėjo būti ištarta neutralia intonacija, pasakyta juokaujamai, ironiškai, pašaipiai ar kt. Šiuo atveju tikro pavartojimo konteksto nežinome <...> . Taigi, imant tik atskirą tyrimui atsiųstą žodį „lunatikas“ (jo tiesioginę reikšmę ir perkeltinę vartoseną, taip pat tos pačios šaknies veiksmažodį „sulunatikuoti“ – „pradėti vaikščioti kaip lunatikui“), galima pastebėti, kad oficialiame politiniame kontekste vartoti jo nederėtų, nes jei tai neatitinka tikrovės (jei žmogus nevaikšto per miegus darbo metu), sakyti „jis sulunatikavo“ būtų nemandagu, nekorektiška, bet teigti, kad žodžio „lunatikas“ (ir „sulunatikavo“) vartojimas gali būti vertinamas kaip žmogų žeminantis, pašiepiantis ar įžeidžiantis, negalėtume, nes tokio stilistinio vertinimo nerodo leksikografiniai šaltiniai.“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje skelbiama, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei  ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. 

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kyla reikalavimas, kad Seimo narys, be kita ko, elgtųsi sąžiningai, vengtų elgesio, žeminančio Seimo – Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą (Konstitucinio Teismo 2010 m. spalio 27 d. išvada).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau taip pat pabrėžė, kad „Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą“, nors ir nėra reikalavimo įrodinėti jos teisingumą (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta byloje 3K-3-1-219/2015). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad „nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014) 

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4)skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo sprendimuose yra ne kartą pabrėžusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. 2025 m. kovo 18 d. įvykus uždaram Seimo posėdžiui, kurio metu buvo pateikta riboto naudojimo informacija Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais, Seimo narys D. Gaižauskas žurnalistams išreiškė savo nuomonę apie Seimo Pirmininką S. Skvernelį vartodamas jo atžvilgiu žodžius „lunatikas“ ir „sulunatikavo“. 

2. Seimo nario D. Gaižausko pasisakymas buvo cituojamas naujienų portalo lrytas.lt 2025 m. kovo 18 d. publikuotame straipsnyje „D. Šakalienė: kai kurie kolegos net ir stovėdami prieš rusų tanką sakytų, kad jis žaislinis. D. Gaižauskas išvadino S. Skvernelį lunatiku“. Vaizdo reportažas, kuriame užfiksuotas minėtas D. Gaižausko pasisakymas, buvo parodytas tos pačios dienos vakarinių informacinių laidų metu.

3. Seimo narys D. Gaižauskas Komisijos 2025 m. birželio 4 d. posėdyje paaiškino, kad nesiekė pažeminti ar įžeisti Seimo Pirmininko S. Skvernelio, bet kritikavo sprendimą rengti uždarą Seimo posėdį ir, jo nuomone, taikytas perteklines priemones, kadangi minėtame Seimo posėdyje buvo pateikta tik riboto naudojimo informacija.

4. Lietuvių kalbos institutas 2025 m. balandžio 23 d. išvadoje nurodė, kad dabartinėje lietuvių kalboje galima perkeltinė žodžio „lunatikas“ vartosena („kas keistai, neįprastai, nelogiškai, nenuspėjamai elgiasi“). Tačiau rasti perkeltinės šio žodžio vartosenos pavyzdžiai nerodo jokio ryškaus pejoratyvinio atspalvio. 

5. Lietuvių kalbos institutas savo išvadoje pažymėjo, kad oficialiame politiniame kontekste vartoti žodžio „lunatikas“ ir tos pačios šaknies veiksmažodžio „sulunatikuoti“ nederėtų, tai būtų nemandagu, nekorektiška, bet teigti, kad žodžio „lunatikas“ (ir „sulunatikavo“) vartojimas gali būti vertinamas kaip žmogų žeminantis, pašiepiantis ar įžeidžiantis, negalėtų, nes tokio stilistinio vertinimo nerodo leksikografiniai šaltiniai.

6. Seimo nariams, kaip ir kitiems asmenims, Konstitucija garantuoja teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, taip pat reikšti kritiką. Tačiau pažymėtina, kad Seimo nariai viešai kritikuodami valstybės pareigūnų veiksmus ir jų sprendimus turėtų kritiką reikšti tinkamai, laikydamiesi Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintų principų ir nesiekdami sumenkinti ar įžeisti to asmens, kurio atžvilgiu kritika yra reiškiama. 

7. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo nariams keliami aukšti elgesio ir atsakomybės standartai, Seimo nario D. Gaižausko pasisakymas, kuriame jis vartojo žodžius „sulunatikavo“ ir „lunatikas“ Seimo Pirmininko S. Skvernelio atžvilgiu, laikytinas nekorektišku ir nepagarbiu.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis, nusprendė:

Rekomenduoti Seimo nariui Dainiui Gaižauskui atsakingai ir pagarbiai reikšti savo nuomonę, vengti vartoti nekorektiškus apibūdinimus kitų asmenų atžvilgiu. 

Pritarta bendru sutarimu.

Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos. 

Komisijos pirmininkė                                                                                        Aušrinė Norkienė