Komisijos išvada "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Jurgitos Sejonienės pasisakymų"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARĖS JURGITOS SEJONIENĖS PASISAKYMŲ 

2025-06-11   Nr. 101-I-12

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Lilija Vaitiekūnienė, Dalia Asanavičiūtė, Ingrida Braziulienė, Arminas Lydeka, Daiva Petkevičienė, Jurgis Razma, Šarūnas Šukevičius, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo nario Rimo Jono Jankūno skundą dėl Seimo narės Jurgitos Sejonienės pasisakymų šio Seimo nario atžvilgiu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo narys R. J. Jankūnas savo skunde nurodė, kad 2025 m. gegužės 7 d. vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau – SRK) posėdyje Seimo narė J. Sejonienė žemino jį prieš kolegas ir Lietuvos visuomenę grubiais, tiesos neatitinkančiais teiginiais.

Pasak pareiškėjo, Seimo narė melavo, kad jis skleidė dezinformaciją apie COVID-19 vakcinas; užsiėmė nelegalia veikla, Sveikatos teisės institutas (toliau - STI), kuriam tuo metu vadovavau, neva skelbė, kad pasiskiepiję nuo COVID-19 asmenys mirs per 2 metus.

Šie Seimo narės J. Sejonienės kaltinimai, pasak Pareiškėjo, neturi jokio faktinio pagrindo, žeidžia jo garbę ir orumą ir kenkia jo, kaip Seimo nario, reputacijai bei visuomenės pasitikėjimui.

Seimo narė J. Sejonienė 2025 m. birželio 3 d. paaiškinime Komisijai Nr. V-2025-10607 nurodė, kad nesutinka su Seimo nario R. J. Jankūno skunde nurodytais teiginiais. Pasak jos, skunde nurodyti teiginiai neatitinka išsakytų žodžių esmės, kai kurios citatos pateiktos iškraipytai, kai kurie pasisakymai priskirti jai klaidingai, o dalis tikrųjų teiginių yra pagrįsti faktais ir argumentais.

1. Dėl teiginio, kad Seimo narys R. J. Jankūnas skleidė dezinformaciją apie COVID-19 vakcinas.

„<...> apibūdindama R. J. Jankūno tam tikrą veiklos dalį COVID-19 pandemijos metu, ją įvardijau ne kaip dezinformacijos skleidimą, o kaip vakcinacijos kampanijos kompromitavimą (SRK posėdžio įrašo  laikas: 51:40-52:20, 1:09:41-1:09:56). Tokios kampanijos apibūdinamos kaip tikslingos, organizuotos veiklos, skirtos menkinti pasitikėjimą vakcinomis ar skiepijimo rekomendacijomis. Jos gali apimti ne tik dezinformacijos sklaidą, bet ir kitus veiksmus, pavyzdžiui, manipuliatyvias viešųjų ryšių strategijas, autoritetų diskreditavimą ir panašius būdus. Manau, jog R. J. Jankūno veiksmai ir vieši teiginiai atitinka šiuos bruožus ir sudaro pagrindą šiai veiklai vertinti kaip dalį sistemingo pasitikėjimo vakcinacija menkinimo proceso.“

Savo žodžius Seimo narė grindžia šiais ir kitais šaltiniais:

1.1. https://sti.lt/kuo-daugiau-covid-19-vakcinos-doziu-tuo-silpnesne-imumine-sistema/  STI straipsnyje cituojamam tyrime teigiama, kad kuo daugiau COVID-19 vakcinos dozių žmogus gauna, tuo labiau nusilpsta jo imuninė sistema. Vakcinos gavėjo organizme padidėja IgG4 antikūnų gamyba, kuri gali sukelti daugybę problemų žmogaus organizmui, įskaitant vėžį, organų disfunkciją, organų nepakankamumą ir net mirtį.

1.2.https://www.facebook.com/photo.php?fbid=216268004112972&id=105263208546786&set=a.110640678009039  STI skelbimas apie tai, jog „STI gauna daug prašymų padėti pasiekti teisingumą, kai jauni žmonės patyrė sunkias nepageidaujamas reakcijas ar net mirė po vakcinacijos nuo Covid.<...> Vakar STI advokatai teismui pateikė ieškinį vienoje iš tokių bylų. <...> Nors tiesa mūsų pusėje, neaišku, ar joje bus ir valstybės vardu vykdomas teisingumas.“

1.3. https://sti.lt/farmakologas-doc-dr-rimas-jankunas-covid-19-vakcinu-saugumas-ir-veiksmingumas-ka-zinome-ir-ko-ne/  STI paskelbtame straipsnyje R. J. Jankūnas įvardija abejones apie vakcinų poveikį viruso plitimui: „Jau dabar matome, kad vakcinos vargu ar mažina viruso plitimą. Žvelgiant į paskiepytųjų skaičių ir atvejų procentą Europos valstybėse toks ryšys nerandamas“.

1.4. https://www.youtube.com/watch?v=JBYySc1DB78  viso pranešimo metu R. J. Jankūno keliama abejonė apie vakcinų neištyrimą, nepagrįstą grupių skiepijimą, nežinomus ilgalaikius poveikius, teigiama, kad nauji vaistai (vakcinos  past.) yra pavojingesni už senus. Taip pat teigiama, kad reali vakcinacijos nauda, remiantis absoliučiu simptominių COVID-19 atvejų rizikos sumažėjimu, yra mažesnė nei 2% (įrašo laikas 26:50 – 28:19).

1.5. https://www.laikmetis.lt/dr-rimas-jankunas-teiginys-kad-nepageidaujamos-reakcijos-i-vakcinas-yra-labai-retos-neatitinka-tikroves/  R. J. Jankūnas sako, kad teiginys, kad nepageidaujamos reakcijos į vakcinas yra labai retos, neatitinka tikrovės. Taip pat teigiama, kad socialiniai tinklai mirga nuo pranešimų apie širdies raumens uždegimą, krešulius, paralyžius ir net mirtis po vakcinacijos. Valstybinės institucijos neskelbia skaidrių duomenų, o tai skatina nepasitikėjimą ir gandus. Pasak R. J. Jankūno, Statistikos departamentas skelbia, kiek žmonių mirė „su C19“, bet atsisakė pateikti duomenis, pagal kuriuos būtų galima suskaičiuoti, kiek mirė per 28 dienas po skiepo. Kelia abejonę „Gal yra ką slėpti?“.

1.6. https://www.laikmetis.lt/pso-paskelbe-koronaviruso-pandemijos-pabaiga-bet-klausimu-tik-daugeja/ - R. J. Jankūnas teigia, kad vakcinacijos pasekmė – padidėjęs jaunimo ir vaikų mirtingumas. Vertina labai blogai, kad nuo COVID pasiskiepijo tiek daug žmonių. Jo teigimu, prasidėjus masinei vakcinacijai, sumažėjo senyvų žmonių mirtingumas, bet jaunimo ir vaikų mirtingumas smarkiai padidėjo.

1.7. https://tv.lrytas.lt/laidos/oponentai/2021/12/30/news/-oponentai-koki-vaidmeni-pandemijos-valdyme-turi-atlikti-galimybiu-pasas--21905890  R. J. Jankūnas suponuoja nuomonę, kad prastesnė epidemiologinė situacija yra tose šalyse, kur skiepijimo apimtys COVID-19 vakcina yra didžiausios (įrašo laikas 05:04- , 35:54-36:03), taip pat kelia abejonę dėl mirčių išvengiamumo pasiskiepijus (įrašo laikas 36:07-36:29).

2. Klaidingi naratyvai apie vakcinaciją tirti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau  LRT) tyrime, be kita ko remiamasi Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybės duomenų agentūra) išvadomis, pripažinta, kad jo teiginiai neatitiko tikrovės, t. y. klaidino:

2.1. https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/1535281/lrt-faktai-sveikatos-teises-institutas-apsimelavo-paviesinti-mirciu-liudijimu-duomenys-paneigia-spekuliacijas-apie-tariamas-mirtis-po-skiepu?srsltid=AfmBOooMqvDzLFyB9SSpEWPTdTQdNbtz_CW4XKySqafhlhvhfjLdOAin  „LRT faktai“ atliktas tyrimas dėl R. J. Jankūno paskelbtos informacijos, esą kelių jaunuolių mirtys gali būti susijusios su tuo, kad jie neseniai pasiskiepijo nuo COVID-19. Straipsnyje teigiama, kad R. J. Jankūnas tiesiogiai nepasakė, kad asmenys mirė būtent dėl skiepo nuo COVID-19, tačiau būtent taip šią informaciją suprato vaizdo įrašo komentatoriai. Šiame ir kitame, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1534237/lrt-faktai-kaip-pasklido-mitas-apie-4-tukstancius-pasiskiepijusiu-ir-mirusiu-lietuviu, straipsniuose teigiama, kad toks duomenų atskleidimas tapo pretekstu kilti nepagrįstos panikos ir dezinformacijos bangai. Lietuvos statistikos departamentas (dabar – Valstybės duomenų agentūra), patvirtino, kad vakcinos nuo COVID-19 nesukėlė mirčių padaugėjimo Lietuvoje. R. J. Jankūnas tuo metu pripažino, kad tiesioginio ryšio tarp skiepų ir mirčių, pavyzdžiui, nuo savižudybės, negalima įrodyti, tačiau tvirtino, kad kiekvienas toks atvejis turi būti nagrinėjamas. 

3. Keliamos abejonės ir nepasitikėjimas skiepijimo rekomendacijas grindžiančiomis institucijomis, menkinamas valstybinių bei tarptautinių institucijų ir įstaigų autoritetas: 

3.1. https://www.laikmetis.lt/pso-paskelbe-koronaviruso-pandemijos-pabaiga-bet-klausimu-tik-daugeja/ - R. J. Jankūnas teigia, kad Pasaulinė sveikatos organizacija (toliau  PSO) veikia priešingai savo steigimo tikslams „Gąsdina tai, kad šie viršnacionalinė organizacija (PSO – past.) didžiąja dalimi remiama privačių investuotojų, per pastaruosius metus daugiau naudos davė tiems investuotojams, o ne žmonių sveikatai“.

3.2. https://www.laikmetis.lt/dr-rimas-jankunas-teiginys-kad-nepageidaujamos-reakcijos-i-vakcinas-yra-labai-retos-neatitinka-tikroves/  R. J. Jankūnas teigia, kad „Valstybinės institucijos neskelbia skaidrių duomenų, o tai skatina nepasitikėjimą ir gandus“. Pasak R. J. Jankūno, „Statistikos departamentas skelbia, kiek žmonių mirė „su C19“, bet atsisakė pateikti duomenis, pagal kuriuos būtų galima suskaičiuoti, kiek mirė per 28 dienas po skiepo“. Kelia abejonę „Gal yra ką slėpti?“.

3.3. https://www.youtube.com/watch?v=AmZ7AQMwgq4  2025 m. gegužės 7 d. tame pačiame SRK posėdyje skleidė menkinimą ir nepasitikėjimą PSO: „Suprasti, kad PSO yra stambiųjų korporacijų finansuojama, nemaža dalimi, galimai korumpuota organizacija <..>“ (įrašo laikas 1:04:25-1:04:43). 

4. Abejonės sąmoningai kuriamos netiesioginėmis priemonėmis, išvengiant tiesioginių kaltinimų:

4.1.https://www.facebook.com/photo.php?fbid=216268004112972&id=105263208546786&set=a.110640678009039  STI pranešime teigiama, kad „Lietuvos statistika skelbia - visi, kurie mirė su Covid, mirė nuo Covid. Tačiau nei vienas, kuris mirė pasiskiepijęs nuo Covid, nemirė nuo vakcinos. Įrodyti priežastinį, kuris atvirkščias oficialiai prezumpcijai, yra labai sudėtinga. <...> Nors tiesa mūsų pusėje, neaišku, ar joje bus ir valstybės vardu vykdomas teisingumas“. Tokia retorinė konstrukcija, kai formaliai abejojama priežastiniu ryšiu („labai sudėtinga įrodyti“), tačiau kartu tvirtinama, kad „tiesa mūsų pusėje“, kuria klaidinančią prielaidą apie vakcinų žalą ir esą nuslėptą atsakomybę.

4.2. https://www.youtube.com/watch?v=JBYySc1DB78 (įrašo laikas 31:54-33:06)  R. J. Jankūnas pristato mergaitės, dalyvavusios klinikiniame vakcinos tyrime, atvejį. Rodoma nuotrauka iš susitikimo su asmenimis, patyrusiais nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakciną. Mergaitė vaizduojama neįgaliojo vežimėlyje, maitinama per nosies skrandžio vamzdelį, jos sveikatos būklė akivaizdžiai nėra gera. R. J. Jankūnas pakartoja tyrėjų išvadas, jog šios mergaitės sveikatos sutrikimai nėra susiję su vakcina, tačiau kartu kviečia atkreipti dėmesį į vaizdinę medžiagą, kuri netiesiogiai suponuoja priešingą nuomonę – t. y. kad būklė galėtų būti vakcinacijos pasekmė. Nors jis tiesiogiai pasako, kad „negalime sakyti, jog dėl vakcinos“, kartu pateikiamas mergaitės motinos liudijimas, esą iki vakcinacijos jos dukra buvo visiškai sveika.

4.3. https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/1535281/lrt-faktai-sveikatos-teises-institutas-apsimelavo-paviesinti-mirciu-liudijimu-duomenys-paneigia-spekuliacijas-apie-tariamas-mirtis-po-skiepu?srsltid=AfmBOooMqvDzLFyB9SSpEWPTdTQdNbtz_CW4XKySqafhlhvhfjLdOAin  LRT vykdyto tyrimo metu, kuriame Lietuvos statistikos departamentas (dabar – Valstybės duomenų agentūra) paneigė R. J. Jankūno teiginius, LRT.lt susisiekus su pačiu R. Jankūnu, jis pripažino, kad tiesioginio ryšio tarp vakcinacijos ir mirčių, pavyzdžiui, nuo savižudybės, įrodyti negalima. Vis dėlto jis tvirtino, kad „kiekvienas toks atvejis turi būti nagrinėjamas“.Net ir viešai pripažindamas, kad tiesioginio ryšio tarp vakcinacijos ir, pavyzdžiui, savižudybių atvejų įrodyti negalima, R. J. Jankūnas tęsia abejonės sėjimo retoriką, teigdamas, kad „kiekvienas toks atvejis turi būti nagrinėjamas“. Toks komunikacijos būdas, kai fakto neįmanomumas įrodyti pateikiamas ne kaip pagrindas atmesti kaltinimą, o kaip motyvas jį vis tiek svarstyti, sukuria klaidingą įspūdį apie galimą ryšį tarp vakcinacijos ir tragiškų atvejų.

4.4. Lietuvos Respublikos Seimas III (rudens) sesijos 2021 m. rugsėjo 30 d. vakarinio posėdžio Nr. 99 (Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 52, 2022, 42 puslapis)  R. J. Jankūnas Diskusijoje ,,Antrieji pandemijos metai: iššūkiai ekonomikai, teisei ir sveikatos sistemai“ pristatydamas „EuroMOMO“ duomenis apie perteklines mirtis įvairiose šalyse, teigia, kad šiais metais tam tikrose amžiaus grupėse mirčių yra gerokai daugiau nei ankstesniais metais, o tai, anot jo, turėtų priversti susimąstyti masinės vakcinacijos šalininkus. Nors tiesioginio priežastinio ryšio su vakcinacija jis viešai nepripažįsta, akcentuoja, kad tokie statistiniai duomenys esą negali būti ignoruojami, ir pateikia apytikslius skaičius – „kelios dešimtys tūkstančių mirčių daugiau nei 2020 m.“. Šiuo teiginiu vėl pasitelkiama įprasta abejonės skatinimo taktika – formaliai atsisakoma tiesiogiai teigti ryšį tarp vakcinacijos ir perteklinių mirčių, tačiau per retorines užuominas ir vertinamuosius komentarus netiesiogiai perduodama neigiama prielaida.

„Remiantis aukščiau nurodytu, darytina pagrįsta prielaida, kad visi R. J. Jankūno skleisti teiginiai, net nevertinant jų pagrįstumo ar atitikties tiesos kriterijumi, iš esmės darė neigiamą poveikį visuomenės pasitikėjimui vakcinomis, jų veiksmingumu bei saugumu ir galėjo prisidėti prie vakcinacijos apimčių mažėjimo. Nuoseklus, sistemingas vakcinų kritikavimas, nuolatinis abejojimas jų nauda ir poveikiu, užuominos apie galimą žalą, įskaitant neįgalumą ar net mirtį, net jei ir neformuluojami kaip tiesioginiai teiginiai, vis tiek kuria bendrą skepticizmą vakcinų atžvilgiu. <...> Be to, kai kurie R. J. Jankūno teiginiai buvo viešai pripažinti klaidingais – tai patvirtina viešai prieinami šaltiniai, įskaitant LRT žurnalistinio tyrimo „LRT faktai“ metu pateiktas išvadas.“

2. Dėl teiginio, kad R. J. Jankūnas vykdė nelegalią veiklą.

2021 m. gruodžio 1 d. STI internetinėje svetainėje www.sti.lt  ir socialinio tinklo Facebook STI paskyroje buvo pastebėta kad STI, kuriai tuo metu vadovavo ir veiklą organizavo R. J. Jankūnas, prašo asmenų pranešti apie įtariamą sunkų šalutinį vakcinų poveikį, pasireiškusį po COVID-19 vakcinų suleidimo bei užpildyti nuorodose pridedamą Nepageidaujamos reakcijos į vakciną formą (toliau – NRV forma), atskleidžiant asmens ir sveikatos duomenis. Iš NRV formos buvo matyti, kad renkamos šios asmens duomenų kategorijos: 1) bendra asmeninė informacija - vardas pavardė, elektroninio pašto adresas, telefono numeris; 2) specialios kategorijos asmens duomenys – sveikatos duomenys: sveikatos būklė (sunkios ligos, alerginės reakcijos, krešuliai), vartojami vaistai, suleistos vakcinos pavadinimas, įtariamos šalutinės reakcijos į vaistinį preparatą bei sveikatos būklė po jų, sveikatos priežiūros specialisto ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo gydomas duomenys. 

Nebuvo aišku ir nurodyta, kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu remiantis renkami aukščiau nurodyti tiek bendri, tiek jautrūs asmens duomenys, viešai nebuvo prieinamos Asmens duomenų tvarkymo STI taisyklės ir pan.

Dėl galimų pažeidimų Seimo narė nedelsiant raštu kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau - VDAI) dėl STI veiklos, susijusios su duomenų rinkimu ir nepageidaujamų reakcijų į vaistinius preparatus tyrimu. Kaip paaiškėjo, VDAI jau buvo gavusi ir analogišką skundą iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

VDAI 2022 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-465(2.13-1.E) dėl STI veiklos, susijusios su duomenų rinkimu ir nepageidaujamų reakcijų į vaistinius preparatus tyrimu, kuriame nustatė jog STI pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 7 ir 13 straipsnius ir tvarkė duomenų subjektų duomenis neteisėtai. Taip pat atsižvelgiant į nustatytus BDAR pažeidimus ir vadovaujantis BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punktu, nusprendė skirti STI administracinę baudą.

„Todėl mano išsakyti žodžiai apie tai, kad STI užsiėmė nelegalia veikla, atitinka tikrovę ir yra grindžiami ne subjektyvia nuomone, o oficialiais institucijų nustatytais faktais bei sprendimais. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) 2022 m. birželio 21 d. sprendimu aiškiai konstatuota, kad STI pažeidė Europos Sąjungos Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) – konkrečiai jo 7 ir 13 straipsnius – ir neteisėtai rinko asmenų, įskaitant sveikatos, duomenis. <...> Įstaigai buvo paskirta administracinė bauda, o tai reiškia, kad pažeidimas pripažintas ne tik formaliu teisės aktų nesilaikymu, bet ir nusižengimu, už kurį taikoma atsakomybė pagal galiojančią teisę.

Teisės aktuose ir teismų praktikoje neteisėtas veiklos vykdymas – kai ji atliekama be reikalingo teisinio pagrindo ar įgaliojimų, taip pat pažeidžiant imperatyvius teisės normų reikalavimus – laikomas nelegalia veikla, net jei išoriškai pateikiama kaip visuomeninė ar informacinė iniciatyva. STI neturėjo teisės rinkti asmens ir specialiųjų kategorijų duomenų (tokių kaip sveikatos duomenys).“

3. Dėl teiginio, kad STI skelbė, jog pasiskiepiję nuo Covid-19 asmenys mirs per dvejus metus

J. Sejonienė paaiškino, kad neteigė, jog pasiskiepiję nuo Covid 19 mirs per dvejus metus. Tiksli, 2025 m. gegužės 7 d. SRK posėdyje išsakyta citata yra tokia: „Ką dar darė Sveikatos teisės institutas – nelegaliai rinko asmens duomenis, nes vėlgi norėjo pagrįsti savo absurdiškus teiginius, kad vakcinos, na apskritai, visi mes pasiskiepiję COVID vakcinomis, juk mes po 2 metų turėjome būti numirę“. 

„Pažymiu, kad mano ištarta frazė – „juk mes po 2 metų turėjome būti numirę“ – nebuvo cituojama kaip STI teiginys, o buvo vartojama iliustratyviai, siekiant pabrėžti ekstremalų ir nepagrįstą pobūdį kai kurių viešai skleistų naratyvų apie vakcinų pavojingumą. Tai patvirtina ir pati sakinio konstrukcija.“

„<...> posakio forma – „juk mes turėjome būti numirę“ – yra retorinis, hiperbolizuotas pasakymas, vartojamas ne kaip tikslus teiginys, bet kaip sarkastiška nuoroda į anksčiau skleistus bauginančius scenarijus apie vakcinacijos pasekmes. <...> pasakyme nėra jokios citavimo formos ar nuorodos į konkretų STI pasisakymą – nevartojami tokie žodžiai kaip „STI teigė“, „buvo paskelbta“, „pasak instituto“, kurie būtų įprasti tuo atveju, jei būčiau tiesiogiai nurodžiusi STI poziciją. <...> savo minėtoje citatoje teisingai nurodžiau, kad STI nelegaliai rinko asmens duomenis, siekiant pagrįsti anksčiau išsakytus teiginius apie vakcinas (jų galimus nepageidaujamus poveikius, abejones dėl saugumo, patikimumo, veiksmingumo ir pan.). <...> dviejų metų terminas buvo pavartotas simboliškai, o ne kaip kalendoriniu ar pažodiniu tikslumu pagrįstas skaičius. Jis atspindi viešojoje erdvėje plačiai paplitusį ir kritiškai vertintą nepasitikėjimo vakcinomis naratyvą, esą jų poveikis galėtų plačiu mastu sukelti mirtį. Todėl šio termino vartojimo tikslas buvo ne nurodyti konkretų laikotarpį ar STI poziciją, bet ironizuoti ir kritiškai atspindėti tokių griežtų teiginių nepagrįstumą.“

2025 m. gegužės 7 d. SRK posėdyje buvo išklausyta Sveikatos apsaugos ministerijos informacija apie Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024-2028 metų programos įgyvendinimą. Po pranešimo komiteto narė J. Sejonienė pasisakė, kad komiteto narys R. J. Jankūnas, kuris yra aktyvus STI narys ir buvęs vadovas, padarė viską, kad vakcinos ir vakcinacija Lietuvoje būtų sukompromituotos ir kad kuo mažiau žmonių Lietuvoje skiepytųsi. Po komiteto nario R. J. Jankūno pasisakymo, J. Sejonienė teigė: „Seimo narys paminėjo mane, anksčiau yra teigiąs, kad aš esu tamsiausia ir šlykščiausia asmenybė Lietuvoje. Ir aš turiu to įrodymus, čia yra viešas įrašas. Dabar žiūrėkit, jisai vėl skleidžia tuos pačius naratyvus, ką....organizuotai, aš pabrėžiu organizuotai, darė pandemijos metu ir sukompromitavo vakcinaciją ir, matyt, dėl to tų vakcinų nuo kovido yra nepanaudotų, dėl to ir toliau mažėja apimtys vakcinacijos Lietuvoje. Ką dar darė Sveikatos teisės institutas – nelegaliai rinko asmens duomenis, nes vėlgi norėjo pagrįsti savo absurdiškus teiginius, kad vakcinos, na apskritai, visi mes pasiskiepiję COVID vakcinomis, juk mes po 2 metų turėjome būti numirę, nors aš ir toliau sėkmingai skiepijuos ir, kaip matot, esu gyva, nepaisant to, kad gerklę truputėlį skauda. <...> tai žmogus, kuris užsiėmė nelegalia veikla ir šiandien tą patį tęsia, skleidžia tuos pačius klaidingus naratyvus.“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje skelbiama, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Šio  straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. 

Remiantis Civilinio kodekso 2.24 str. 1 d. nustatytu reglamentavimu, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, asmuo, paskleidęs žeminančio pobūdžio teiginius apie kitą asmenį, privalo įrodyti šių paskleistų duomenų teisingumą.

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.“ (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta byloje 3K-3-1-219/2015).

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime, tarp jų: pagarbos žmogui ir valstybei, pagal kurį valstybės politikas laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5, 6 ir 9 punktai).

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo sprendimuose yra ne kartą pabrėžusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. 2025 m. gegužės 7 d. SRK posėdyje Seimo narė J. Sejonienė pasisakė: „Seimo narys paminėjo mane, anksčiau yra teigiąs, kad aš esu tamsiausia ir šlykščiausia asmenybė Lietuvoje. Ir aš turiu to įrodymus, čia yra viešas įrašas. Dabar žiūrėkit, jisai vėl skleidžia tuos pačius naratyvus, ką....organizuotai, aš pabrėžiu organizuotai, darė pandemijos metu ir sukompromitavo vakcinaciją ir, matyt, dėl to tų vakcinų nuo kovido yra nepanaudotų, dėl to ir toliau mažėja apimtys vakcinacijos Lietuvoje. Ką dar darė Sveikatos teisės institutas – nelegaliai rinko asmens duomenis, nes vėlgi norėjo pagrįsti savo absurdiškus teiginius, kad vakcinos, na apskritai, visi mes pasiskiepiję COVID vakcinomis, juk mes po 2 metų turėjome būti numirę, nors aš ir toliau sėkmingai skiepijuos ir, kaip matot, esu gyva, nepaisant to, kad gerklę truputėlį skauda. <...> tai žmogus, kuris užsiėmė nelegalia veikla ir šiandien tą patį tęsia, skleidžia tuos pačius klaidingus naratyvus.“

2. Pagal pateiktą Seimo narės paaiškinimą savo žodžius ji grindė Seimo nario R. J. Jankūno viešais pasisakymais, straipsniais, kuriuose jis platino neigiamas žinias apie COVID 19 vakcinas, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, tokiu būdu siekdamas kuo labiau sumažinti skiepijimosi apimtis Lietuvoje, t. y. savo nuomonę ji grindė faktais.

3. R. J. Jankūno skleidžiama informacija apie COVID 19 vakcinaciją buvo oficialiai paneigta (https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/1535281/lrt-faktai-sveikatos-teises-institutas-apsimelavo-paviesinti-mirciu-liudijimu-duomenys-paneigia-spekuliacijas-apie-tariamas-mirtis-po-skiepu?srsltid=AfmBOooMqvDzLFyB9SSpEWPTdTQdNbtz_CW4XKySqafhlhvhfjLdOAin).

4. VDAI 2022 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-465(2.13-1.E) dėl STI veiklos, susijusios su duomenų rinkimu ir nepageidaujamų reakcijų į vaistinius preparatus tyrimu, kuriame nustatė jog STI pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 7 ir 13 straipsnius ir tvarkė duomenų subjektų duomenis neteisėtai, t. y. STI vykdė nelegalią veiklą.

5. 2025 m. gegužės 7 d. SRK posėdyje Seimo narė J. Sejonienė neteigė, kad STI nurodė, kad visi pasiskiepiję nuo COVID 19 mirs per du metus. Šio posėdžio metu J. Sejonienė pasisakė: „Ką dar darė Sveikatos teisės institutas – nelegaliai rinko asmens duomenis, nes vėlgi norėjo pagrįsti savo absurdiškus teiginius, kad vakcinos, na apskritai, visi mes pasiskiepiję COVID vakcinomis, juk mes po 2 metų turėjome būti numirę“.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nusprendė:

Lietuvos Respublikos Seimo narė Jurgita Sejonienė, 2025 m. gegužės 7 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pasisakydama Seimo nario Rimo Jono Jankūno atžvilgiu, Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų elgesio principų nepažeidė. 

Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos. 

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė                                                                                                                Aušrinė Norkienė