Komisijos išvada "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno pasisakymų"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO LAURYNO KASČIŪNO 

PASISAKYMŲ

2025-07-23     Nr. 101-I-17

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Lilija Vaitiekūnienė, Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, Ingrida Braziulienė, Viktoras Fiodorovas, Domas Griškevičius, Daiva Petkevičienė, Audrius Radvilavičius, Jurgis Razma, Šarūnas Šukevičius, gavusi asmenų A.V, A. G. ir G. G. skundus dėl Seimo nario Lauryno Kasčiūno pasisakymų vaizdo įrašų platformoje „Youtube“ 2025 m. gegužės 29 d. publikuotame kanalo „Kasčiūnas TV“ pokalbio vaizdo įraše ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

2025 m. gegužės 29 d. vaizdo įrašų platformoje „Youtube“ buvo paskelbtas kanalo „Kasčiūnas TV“ vaizdo įrašas, kuriame parodytas Seimo nario L. Kasčiūno ir Gabrieliaus Liaudansko pokalbis. Jo metu Seimo narys L. Kasčiūnas ir jo pašnekovas diskutavo apie valstybės gynybą, Lietuvos šaulių sąjungos veiklą, komendantūrų vaidmenį galimo karo metu, visuomenės pasirengimą gintis, Ukrainos patirtį ir kitus klausimus (nuoroda internete: https://www.youtube.com/watch?v=pFQt_InCtTo).

Pareiškėjai savo skunduose teigė, kad šio pokalbio metu Seimo narys L. Kasčiūnas ragino „žudyti nelojalius piliečius“, o minėti nelojalūs piliečiai, pareiškėjų nuomone, tai yra asmenys, turintys kitokią nuomonę ar pažiūras, nesutampančias su visuomenėje vyraujančiomis pažiūromis, kritikuojantys valstybės politikų priimamus sprendimus ar valdžios įstaigų darbą. Pareiškėjų teigimu, Seimo nario L. Kasčiūno ir jo pašnekovo pasisakymai peržengė priimtinos viešos kalbos ribas ir gali būti traktuojami kaip netiesioginis raginimas susidoroti su piliečiais, kurių pažiūros yra „nelojalios“ L. Kasčiūno ir jo pašnekovo vertinimu.

Minėto pokalbio metu Seimo narys L. Kasčiūnas uždavė klausimą G. Liaudanskui: „ <...> įdomu išgirsti įžvalgų dėl mūsų karinės minties. Ukrainos pamokos. Pats ir stebi, ir padedi ukrainiečiams. Ką, tavo požiūriu, galima daryti daugiau Lietuvoj, ruošiantis gynybai, ruošiantis atgrasymui, kad stipresni būtume.“

G. Liaudanskas:  „<...> Kaip parodė Ukrainos patirtis, kaip rodo bet kokio karo, invazijos, konflikto patirtys, labai svarbi vieta yra taip vadinamoji penktoji kolona, tai yra Tėvynės išdavikai, kurie naudodamiesi demokratija, žodžio laisve, dar kas nors... Turi būti turbūt kažkaip apibrėžta, ir teisiškai valstybiškai, kad esant sudėtingai geopolitinei situacijai negalima daryti tam tikrų dalykų. Čia jau nebe žodžio laisvė, o tiesioginis kenkimas valstybei. Ir jeigu tu atviru tekstu sakai, kad tu remi, padedi, tau patinka priešas, tu ten padėsi jam arba nesakai tokių dalykų, bet sakai: „ne viskas čia vienareikšmiška”, tu automatiškai, nu, vėlgi, ar mus kvailiais laiko, ar kiek galima žaist tą kvailių žaidimą? Viskas aišku. Tai vat su tokiais žmonėm, reikia su jais tvarkytis.” 

L. Kasčiūnas: „Čia valstybei reikia daugiau?...”

G. Liaudanskui: „Taip, čia valstybė turi daugiau įdėt, nes “išsišluok savo kiemą” yra labai labai svarbi situacija, nes vėlgi, kaip rodė Ukrainos patirtis, paskui jie ateina ir dalį gerų vaikinų ir merginų vis tiek spėja dar, reiškia, su…”

L. Kasčiūnas: „<...> Paskutiniame vizite Kijeve kalbėjau su tokiu vidutinės grandies karininku <...> Jis irgi akcentavo: „Žiūrėkit nelojalius asmenis, žiūrėkit diversines grupes, žiūrėkit penktą koloną.“ Mūsų dar SBU, sako, kažkaip tai sugebėjo pakankamai efektyviai išrauti ten pradinėm dienom, nu ne viską, matyt, bet...“.

G. Liaudanskas: „Jų SBU ir ten ne tik SBU. Kai viskas prasidėjo, tai ir tų savanorių tokių organizacijų susibūrė rateliai. Gal jie teisiškai nebuvo įgalinti, bet tu eini ir darai, ką privalai. Esu kalbėjęs su keletu tokių žmonių tenai. Bet ta pati SBU turi karinį, ji turi kovinį elementą. Ar mus saugančios organizacijos turi kovinį elementą?”

L. Kasčiūnas: „Nu, pagal mūsų koncepciją komendantūros – karo padėties metu, noriu pabrėžt, kad čia paskui neiškraipytų…”

G. Liaudanskas: „Karo padėties metu. Kuris ateis, neaišku kada. Komendantūros – labai sveikintinas dalykas, labai fainas, bet aš iki galo jos nesuprantu. Nes komendantūros yra numatyta dešimt metų į priekį, jie ten pasirašo, gauna mokymus vieną savaitę į metus... Ar jie kažką pasiruoš?”

L. Kasčiūnas: „Pabandysiu padėliot sumanymo esmę. Tai aišku, tai nėra kažkokia smogiamoji jėga, geležinis kumštis, ar tai, sakyčiau, na, kai mes kalbame apie planavimą visą ir panašiai, kas susiję, lietuviškos divizijos kūrimas ir panašiai, tai yra, vadinkime, teritorinė savigyna arba užnugaris <....>  Tai va čia procesas. Aš matau kaip procesą. Jisai, taip, jis kol kas tikrai neprilygsta kovinių šaulių rengimui...”

G. Liaudanskas: „Ne ne, aš jokiais būdais nekišu kovinių šaulių. Bet aš tiesiog klausausi, ir stalo žaidimai apie diversines grupes – tas žmogus nieko nepadarys prieš diversinę grupę. Jis turi mokytis lauke praktiškai muštis.”

L. Kasčiūnas: „Bet ten dešimt dienų yra, karo policijos funkcijos, ir jie praeina jas”.

G. Liaudanskas: „Per dešimt dienų, kokį jis parengimą gali gaut? Aš drįsiu, atsiprašau, drįsiu, bet manau, kad jokio. Tai išvis jokio. Nes dešimt dienų, tai jie ten dvi dienas uniformą dar greičiausiai gavinėja, prie sandėlio stovi.”

L. Kasčiūnas: „Bet, Gabrieliau, bet taip, nuo kažko reikia pradėt…”

G. Liaudanskas: „Jo, jo, aš sutinku. Yra dar vienas momentas. Ar visame tame, jeigu kalbama apie realius, ar visame tame jiem pasakoma, kad tu turėsi nužudyt nelojalius piliečius?” 

L. Kasčiūnas: „Nu, aš tikiuosi, kad pasakoma”. 

G. Liaudanskas: „Manot?”

L. Kasčiūnas: „Nu, tikiuosi”.

G. Liaudanskas: „Nelabai. Net šauliam ne visiem, kartais man atrodo… Kai mūsų vadas toks tiesmukas ir sako: „man reikia iš jūsų žudikų”, aš kartais net esu matęs ne savo vaikinų, reiškia, rato žmonių, bet iš tų jau kokių nors.... ten akys iššoka, nes žmonės…” 

L. Kasčiūnas: „Visai visiškai realu…”

G. Liaudanskas: „Žmonės, jie iki galo turbūt nepagalvoja, kad karas tai yra žudymas. Tai tu turėsi atimti kito žmogaus gyvybę, ir tai taps tavo kasdienybe, nes kitu atveju jisai atims tavo, tavo artimųjų, jis atims iš tavęs šalį, atims šaknis, atims istoriją, ir vėl čia plevėsuos tos smirdinčios raudonos vėliavos. Tai tu turėsi tą padaryt. Ir kiekvienas turi suvokt, kad kiekvienas turės tą padaryt. <...> Karas yra žiaurus, karas negailestingas, bet tai yra vienintelis būdas apsiginti. <...>”.

Seimo narys L. Kasčiūnas Komisijai 2025 m. birželio 10 d. pateiktame paaiškinime nurodė:

„Vienoje iš pokalbio temų kalbėjomės apie kovą su vadinamąja „penktąja kolona“ ir diversinėmis grupėmis, remiantis karo Ukrainoje patirtimis. Pabrėžiau, jog karo padėties metu su diversinėmis grupėmis kovotų karo komendantūros, t. y. komendantiniai vienetai. <...> karo komendantūros tai karinis vienetas Lietuvos kariuomenėje, skirtas karo metu užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldos. Komendantiniai vienetai užpildomi profesinės karo tarnybos kariais, priskirtais parengto rezervo karo prievolininkais, LSS komendantiniais šauliais ir pilietiškais asmenimis. <....> Komendantiniam vienetui karo metu yra numatytos tokios funkcijos, kaip svarbių objektų ir infrastruktūros apsauga, kontrolės postų įrengimas ir evakuacijos procesų užtikrinimas, informacinės aplinkos stebėsena, kova su diversinėmis grupėmis.“

Seimo narys L. Kasčiūnas paaiškino dėl pareiškėjų skunduose minimos frazės: „Tuo metu G. Liaudanskas-Svaras, abejodamas komendantinių vienetų kariniu rengimu, iškėlė klausimą, ar 10 dienų per metus mokymų metu komendantinių vienetų kariams yra „pasakoma, kad tu turėsi nužudyti nelojalius piliečius“ . Būtent ši citata skundų autorių buvo išimta iš konteksto ir pateikta kaip neva kurstymas „žudyti nelojalius piliečius“, nors kalbėta apie karo padėtį ir diversines grupes.

Pirmiausia nebuvo jokios kalbos apie kitokią nuomonę, kitokias pažiūras turinčių, valdžios institucijų atžvilgiu kritiškų piliečių žudymą ar kokius nors Linčo teismus. Šiame epizode buvo kalbama apie kovą su diversinėmis grupėmis karo padėties metu, remiantis Ukrainos patirtimi. Vertinat visą kontekstą, pradžioje G. Liaudanskas-Svaras pasakė, jog „Ukrainos patirtis parodė, kad labai svarbi vieta yra penktoji kolona. Tai yra tėvynės išdavikai“ kurie, esant sudėtingai geopolitinei situacijai, kenkia valstybei. „Reikia su jais tvarkytis.“ Atkreipiau jo dėmesį, kad Ukrainos saugumo tarnyba sugebėjo pakankamai efektyviai išnaikinti didžiąją dalį diversinių grupių.

Seimo narys L. Kasčiūnas paaiškino, kokie asmenys yra laikomi diversantais: „Diversantai renka informaciją apie svarbius objektus, karinių pajėgų judėjimą, perduoda koordinates agresoriui, žymi taikinius, rengia įvairias sabotažo atakas, vykdo kibernetines atakas ir kt. ardomąją veiklą. Jų tikslas — padėti Rusijai okupacinėms pajėgoms. Būtent apie tokius asmenis kalbėjomės su G. Liaudansku-Svaru. Kovos priemonės su diversantais panašios kaip ir kovojant su kriminaliniais elementais. Karo padėties metu veikia policija, prokuratūra, teismai. Be abejo, esant ginkluotam diversantų pasipriešinimui, gali būti naudojami ginklai.“

Seimo narys L. Kasčiūnas taip pat atkreipė dėmesį tarptautinės teisės normas: „Tarptautinė humanitarinė teisė leidžia prieš tokius asmenis naudoti ginklus, jeigu dalyvauja kovos veiksmuose priešo pusėje. 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijos dėl civilių apsaugos karo metu nesaugo civilių, kurie dalyvauja karo veiksmuose. Konvencijos 5 straipsnio Pirma dalis numato, kad „jei konflikto šalis įsitikinusi, kad jos teritorijoje esantis šios Konvencijos saugomas asmuo yra pagrįstai įtariamas vykdęs priešišką tos valstybės saugumui veiklą arba buvęs į ją įtrauktas, šis asmuo praranda teisę į šioje Konvencijoje garantuojamas teises ir privilegijas, kurios padarytų žalos tos valstybės saugumui, jeigu būtų minėtam asmeniui suteiktos.

Konvencijos 5 straipsnio antroje teigiama, kad „konkretus Konvencijos saugomas asmuo, sulaikytas okupuotoje teritorijoje kaip šnipas ar diversantas Konvencijos 5 straipsnio antroje teigiama, kad „konkretus Konvencijos saugomas asmuo, sulaikytas okupuotoje teritorijoje kaip šnipas ar diversantas arba pagrįstai įtariamas priešiška okupuojančios valstybės saugumui veikla, tais atvejais, kai to reikia okupuotos valstybės karinio saugumo sumetimais, laikomas praradusiu susisiekimo teisę, garantuojamą šios Konvencijos“. Taigi, karo metu šnipinėjantys priešo naudai, diversantai ar įtariami priešiška veikla asmenys praranda Konvencijos apsaugą ir gali būti sulaikomi.“

„Būtent tokie asmenys pokalbio metu buvo įvardyti kaip nelojalūs piliečiai. Tai yra nelojalumas valstybei, karo prieš valstybę metu, apimantis veikimą ir padėjimą agresoriui veikti prieš valstybės konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorinį vientisumą, gynybinę ar ekonominę galią. Nes savaime suprantama, kad lojalūs valstybei piliečiai tokia veikla neužsiiminėtų.

Kada pokalbis pasisuko apie tai, kaip tokiu atveju Lietuva kovotų su diversinėmis grupėmis, G. Liaudanskas-Svaras kalbėjo apie piliečių, kurie išreiškę norą prisidėti prie valstybės gynybos, registruojasi į komendantinius vienetus, dalyvauja mokymuose, psichologinį pasiruošimą tiems kritiniams momentams. Tame pačiame pokalbyje pašnekovas teigė, kad „karas tai yra žudymas. Tu turėsi atimti kito žmogaus gyvybę. Ir tai taps tavo kasdienybe, nes, kitu atveju, jis atims tavo, tavo artimųjų, jis atims šalį, atims šaknis, atims istoriją, ir vėl čia plevėsuos tos smirdančios raudonos vėliavos.“ Taip jis bandė pasakyti, kad karas yra žiaurus ir jame žūsta žmonės, ir tie, kurie tame dalyvauja, turi tam būti psichologiškai pasiruošę.

Tačiau, kaip minėta, karo padėties metu pastebėti diversantai pirmiausia būtų sulaikomi, jiems galėtų būti pateikiami kaltinimai valstybės išdavyste. Lygiai tą patį daro ukrainiečiai. Tačiau jeigu jie priešintųsi ginklu, būtų ginkluotas atsakas. Komentuodamas vieną komendantinių vienetu funkcijų karo padėties metu — svarbių objektų apsaugą – G. Liaudanskas-Svaras pastebėjo, kad „jeigu vyks diversija, tu turėsi juos pakloti, nes jie gali šauti j tave, galbūt pirmieji, ir tada turėsi mūšį, kad apgintum tą vietą, kurią saugai“. Tai vėlgi kalbama apie žmogaus, kuris apsisprendė ginklu prisidėti prie tėvynės gynybos, psichologinį pasiruošimą blogiausiam, kad jis, susiklosčius vienai ar kitai kritinei situacijai, būtų pasiruošęs kovoti ir panaudoti ginklą.

Taigi, būtent tokia buvo pokalbio metu išsakytų minčių esmė. Tai nėra joks kurstymas susidoroti su kitaminčiais, kritikuojančiais valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą.“

Viešojoje erdvėje  buvo paskelbta, kad grupė Seimo narių ir privatūs asmenys kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario L. Kasčiūno pasisakymų dėl galimai įvykdytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“ ir (ar) 170 straipsnyje „Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę“ numatytų nusikalstamų veikų ar kitų galimų pažeidimų. (https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2589144/prokuratura-kasciuno-ir-liaudansko-pasisakymus-pavede-ivertinti-policijai?srsltid=AfmBOorT35t68eV1-nR17NhwAcfGQNxISgmi-2UiQheeVZ0ZgbXkmLcc; https://www.lsdp.lt/straipsniai/seimo-frakcija/del-l-kasciuno-veiksmu-kreipimasis-i-prokuratura-sokiravo-raginimas-nuzudyt-nelojalius-piliecius/)

Vilniaus apygardos prokuratūra 2025 m. liepos 18 d. rašte Nr. 2S-1418 nurodė, kad dėl nurodytų aplinkybių kreipėsi privatūs asmenys, taip pat grupė Seimo narių. Birželio ir liepos mėnesiais buvo priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario L. Kasčiūno ir G. Liaudansko-Svaro pasisakymų pagal privačių asmenų skundus.

2025 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas Seimo narių grupės 2025 d. birželio 11 d. pranešimas „Dėl Lauryno Kasčiūno veiksmų, kuriais galimai pažeidžiamas LR baudžiamasis kodeksas“, kuriame prašoma ištirti L. Kasčiūno laidos turinį dėl galimai padarytų Baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) ir (ar) 170 straipsnyje (Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) numatytų nusikalstamų veikų ar kitų galimų pažeidimų. Patikslinimui ir procesinio sprendimo priėmimui šis pranešimas 2025 m. liepos 16 d. buvo persiųstas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Informacija apie priimtus procesinius sprendimus nepateikta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje skelbiama, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Šio  straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtinti elgesio principai, kuriais politikai privalo vadovautis viešajame gyvenime: 1) pagarbos žmogui ir valstybei principas, įpareigojantis politikus laikytis žmogaus teisių ir jas užtikrinti, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis; 2) teisingumo principas, įpareigojantis politikus vienodai tarnauti visiems žmonėms nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų; 3) sąžiningumo principas, įpareigojantis politikus pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą; 4)skaidrumo ir viešumo principas, įpareigojantis politikus nekelti abejonių dėl sąžiningumo priimant sprendimus, taip pat pateikti visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikytis atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoti savo privačius interesus; 5) padorumo principas, įpareigojantis politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui; 6) pavyzdingumo principas, įpareigojantis politikus deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; 7) nesavanaudiškumo principas, įpareigojantis politikus tarnauti valstybei ir visuomenės interesams, vengti tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imtis visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoti savo pareigų ar padėties siekiant daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui; 8) nešališkumo principas, įpareigojantis politikus neturėti sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo; 9) atsakomybės principas, įpareigojantis politikus atsakyti už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaityti už juos visuomenei (Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1-9 punktai).

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo sprendimuose yra ne kartą pabrėžusi, kad Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. 2025 m. gegužės 29 d. vaizdo įrašų platformoje „YouTube“ publikuotame kanalo „Kasčiūnas TV“ vaizdo įraše užfiksuotame pokalbyje G. Liaudanskas paklausė Seimo nario L. Kasčiūno apie piliečių, įsiregistravusių į komendantūras, pasirengimą imtis veiksmų galimo karo metu: „<...> ar visame tame jiem pasakoma, kad tu turėsi nužudyt nelojalius piliečius?” L. Kasčiūnas į šį klausimą atsakė:  „aš tikiuosi, kad pasakoma”. 

2. Seimo narys L. Kasčiūnas paaiškino, kad: „nebuvo jokios kalbos apie kitokią nuomonę, kitokias pažiūras turinčių, valdžios institucijų atžvilgiu kritiškų piliečių žudymą ar kokius nors Linčo teismus“; „buvo kalbama apie kovą su diversinėmis grupėmis karo padėties metu, remiantis Ukrainos patirtimi.“; „karo metu šnipinėjantys priešo naudai, diversantai ar įtariami priešiška veikla asmenys praranda Konvencijos apsaugą ir gali būti sulaikomi. Būtent tokie asmenys pokalbio metu buvo įvardyti kaip nelojalūs piliečiai. Tai yra nelojalumas valstybei, karo prieš valstybę metu, apimantis veikimą ir padėjimą agresoriui veikti prieš valstybės konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorinį vientisumą, gynybinę ar ekonominę galią.“

3. Pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Komisijai pateiktą informaciją buvo priimti sprendimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Seimo nario L. Kasčiūno atžvilgiu pagal gautus privačių asmenų pareiškimus dėl Baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“ ir 170 straipsnyje „Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę“ numatytų nusikalstamų veikų. Seimo narių grupės skundas dėl tų pačių aplinkybių perduotas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui aplinkybių patikslinimui.

4. Konstitucijos 25 straipsnis garantuoja Seimo nariams, kaip ir kitiems asmenims, teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, taip pat yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais.

5. Seimo nariai dėl savo einamų pareigų ir konstitucinio teisinio statuso turi didesnį autoritetą ir reikšmingesnę įtaką visuomenėję formuojant viešąją nuomonę nei kiti asmenys, todėl jie privalo informaciją ir idėjas skleisti atsakingai, taip pat turėtų vengti neaiškių ar dviprasmiškų pasisakymų, galinčių sukelti įtampą visuomenėje. 

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis, nusprendė:

1. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, išsakydamas teiginius ir reikšdamas savo nuomonę apie valstybės gynybą ir su ja susijusius klausimus kanalo „Kasčiūnas TV“ parengtame pokalbyje, kurio vaizdo įrašas buvo paskelbtas 2025 m. gegužės 29 d. vaizdo įrašų platformoje „Youtube“, Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų nepažeidė.

2. Atsižvelgdama į tai, kad Seimo nariai dėl savo einamų pareigų ir konstitucinio teisinio statuso turi didesnį autoritetą ir reikšmingesnę įtaką visuomenėję formuojant viešąją nuomonę nei kiti asmenys, rekomenduoti Seimo nariui Laurynui Kasčiūnui informaciją ir idėjas skleisti atsakingai, vengti neaiškių ar dviprasmiškų pasisakymų, galinčių sukelti įtampą visuomenėje.

Pritarta bendru sutarimu.

Pagal Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurios yra priimtas sprendimas, dienos. 

Komisijos pirmininkė                                                                                         Aušrinė Norkienė