Komisijos išvada "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NUOSTATŲ TAIKYMO, SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETE SVARSTANT BAUDŽIAMOJO KODEKSO 68(1) IR 228 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTĄ NR. XVP-106

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NUOSTATŲ TAIKYMO, SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETE SVARSTANT BAUDŽIAMOJO KODEKSO 68¹ IR 228 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTĄ NR. XVP-106

2025-07-09  Nr. 101-I-16

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, Ingrida Braziulienė, Viktoras Fiodorovas, Domas Griškevičius, Daiva Petkevičienė, Jurgis Razma, Šarūnas Šukevičius, gavusi Seimo narių grupės kreipimąsi dėl Seimo statuto nuostatų taikymo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (toliau – Komitetas, TTK) svarstant su Baudžiamojo kodekso 68¹ ir 228 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-106 (toliau – Projektas) ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Pareiškėjai savo skunde nurodė, kad 2025 m. birželio 11 d. Komitetas svarstė Projektą. Komiteto narė Agnė Bilotaitė pasiūlė ir Komitetas balsavo dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados. Balsų dauguma buvo pritarta tokią išvadą užsakyti, o klausimams pateikti Komitetas padarė pertrauką iki artimiausio TTK posėdžio, kuris įvyko 2025 m. birželio 16 d. Šio posėdžio metu Komitetas nepritarė iniciatorių suformuluotiems klausimams ir, pasak pareiškėjų, „Komiteto pirmininkas atsisakė spręsti dėl kitų klausimų suformulavimo, teigdamas, kad dėl poveikio vertinimo Komitetas nėra priėmęs jokio sprendimo 2025-06-11 posėdžio metu.“

Nepritarus suformuluotiems klausimams Komiteto narys Raimundas Šukys pasiūlė dar kartą balsuoti dėl būtinybės užsakyti tokią išvadą. Balsų dauguma buvo nepritarta iniciatyvai užsakyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą.

Pareiškėjų nuomone, Komitetas privalėjo formuluoti naujus klausimus ekspertams, o ne dar kartą balsuoti dėl tokios išvados užsakymo. Seimo statuto 145 straipsnio 2 d. numato, kad pagrindinis komitetas turi teisę kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas prašydamas pagal kompetenciją pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto. Tokį sprendimą Komitetas priėmė 2025 m. birželio 11 d. posėdyje ir Komitetas privalėjo suformuluoti klausimus, kuriems pritartų Komiteto dauguma. 

Pareiškėjai taip pat nurodė, kad 2025 m. birželio 16 d. posėdyje Komitetas papildė Projektą nauju, Baudžiamojo kodekso 229 straipsniu, kuris nesusijęs su pateiktu Projektu, nes „reglamentuoja kitą savarankišką ir su piktnaudžiavimu (228 straipsnis) niekaip nesusijusią veiką - tarnybos pareigų neatlikimą“. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į 2019 m. gegužės 8 d. Komisijos išvadą Nr. 101-I-8, kurioje buvo konstatuota: „Seimo narių pasiūlymai teisės aktų projektams savo tema ir turiniu turi būti tiesiogiai susiję su teisės akto projektu siūlomomis keisti nuostatomis.“ „Tais atvejais, jei pasiūlymu teikiami pakeitimai susiję su kita keičiamo teisės akto reglamentuojama tema, turėtų būti registruojamas naujas teisės akto projektas.“ Pasak Pareiškėjų, remdamasis aukščiau nurodytu etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimu, Komitetas turėjo inicijuoti naują 228 ir 229 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, jį pateikti plenarinių posėdžių salėje. To nebuvo padaryta ir, pažeidžiant Komisijos pateiktas rekomendacijas, buvo pasirinktas sprendimas praleisti įstatymo pateikimo stadiją Seime ir inicijuoti naujo straipsnio keitimą būtent šiuo straipsniu papildant Projektą Nr. XVP-106.

Projektas buvo svarstomas pagrindiniame Komitete 2025 m. birželio 11 d. Šiame posėdyje Komiteto narė A. Bilotaitė, vadovaudamasi Seimo statuto 145 str. 2 d., pasiūlė kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados. Komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, kad raštiško kreipimosi nėra gauta, taip pat nėra suformuluoti klausimai, kuriuos Komitetas turėtų užduoti valstybiniams mokslinių tyrimų institutams, aukštosioms mokykloms. Klausimams suformuluoti padaryta klausimo svarstymo pertrauka iki artimiausio komiteto posėdžio.

2025 m. birželio 16 d. Komiteto nariai suformuluotiems klausimams nepritarė. Komiteto pirmininkas nurodė, kad 2025 m. birželio 11 d. buvo nuspręsta daryti pertrauką, tačiau nebuvo balsuojama dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, kadangi nebuvo suformuluoti klausimai. Komiteto narys R. Šukys pasiūlė dar kartą pabalsuoti ir priimti galutinį sprendimą, ar Komitetas nori kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados. Reaguodami į tokį siūlymą, posėdį paliko keturi Komiteto nariai. Likę penki Komiteto nariai priėmė sprendimą į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados nesikreipti. Priėmus šį sprendimą, buvo svarstoma ir priimta pagrindinio komiteto išvada dėl Projekto.

2025 m. birželio 16 d. Komitetas registravo Projektą Nr. XVP-106(1), kuriuo siūloma pakeisti ne tik Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį, tačiau ir 229 straipsnį. Tokį sprendimą komitetas priėmėsiekdamas suderinti Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriaus straipsnių nuostatas tarpusavyje ir Baudžiamojo kodekso nuostatas, kad už neatsargią veiką (t. y. nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje) nebūtų numatyta didesnė baudžiamoji atsakomybėn negu už tyčinę veiką (t. y. nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje). Taip pat į Projektą buvo įtrauktas Baudžiamojo kodekso 230 straipsnio pakeitimas, siekiant apibrėžti siūlomą materialinę žalą (Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2025 m. birželio 16 d. išvada Nr. 102-P-25).

2019 m. gegužės 8 d. Komisija priėmė išvadą „Dėl Seimo narių pasiūlymų teisės akto projektui“ Nr. 101-I-8. Šiame tyrime buvo vertinama situacija, kuomet Seimo nariai pateikė pasiūlymus, kurie jokia forma (nei tema, nei turiniu) nebuvo susiję su teikiamu teisės akto projektu, tik tuo, kad buvo pateikti keičiamam įstatymo projektui. Dėl šios priežasties Seimo narių pasiūlymai nebuvo svarstomi nei pagrindiniame komitete, nei Seimo posėdyje. Komisija nutarė, kad Seimo narių pasiūlymai teisės aktų projektams savo tema ir turiniu turi būti tiesiogiai susiję su teisės akto projektu siūlomomis keisti nuostatomis.

Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagrindinis komitetas turi teisę kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas prašydamas per nurodytą terminą pagal kompetenciją pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto. Šio straipsnio 6 dalyje, kad kreipdamasis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, pagrindinis komitetas suformuluoja klausimus dėl įstatymo projekto poveikio ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai ir lygioms galimybėms, viešajam administravimui, teisinei sistemai, žmogaus teisėms, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms teisinių santykių sritims.

Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyti teisėkūros principai: aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas ir sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. 

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. 2025 m. birželio 11 d. TTK posėdyje balsų dauguma buvo pritarta iniciatyvai kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados. Atsižvelgdamas į tai, kad šio kreipimosi iniciatoriai nepateikė konkrečių klausimų numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimui, turėjo būti priimtas sprendimas daryti klausimo svarstymo pertrauką iki artimiausio Komiteto posėdžio. Tačiau klausimas dėl pertraukos nebuvo pateiktas balsavimui TTK pirmininkui konstatavus, kad pertrauka daroma „iki pirmadienio“, t. y. 2025 m. birželio 16 d.

2. 2025 m. birželio 16 d. TTK balsų dauguma nepritarė parengtiems klausimams numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimui. 

3. Atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo pritarta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimams, Komiteto narys R. Šukys pasiūlė ir Komitetas balsavo, ar nepasikeitė Komiteto valia kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados. Balsų dauguma tokiam kreipimuisi buvo nepritarta.

4. 2025 m. birželio 16 d. Komitetas, atsižvelgdamas į Teisingumo ministerijos ir kitų institucijų pastabas, taip pat siekdamas suderinti Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriaus straipsnių nuostatas tarpusavyje ir Baudžiamojo kodekso nuostatas, kad už neatsargią veiką nebūtų numatyta didesnė baudžiamoji atsakomybėn negu už tyčinę veiką, registravo naują Baudžiamojo kodekso 228, 229 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-106(2).

5. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyti teisėkūros principai: aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas ir sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje.

6. 2019 m. gegužės 8 d. Komisija savo išvadoje Nr. 101-I-8, yra konstatavusi, kad: „Seimo narių pasiūlymai teisės aktų projektams savo tema ir turiniu turi būti tiesiogiai susiję su teisės akto projektu siūlomomis keisti nuostatomis.“ O „Tais atvejais, jei pasiūlymu teikiami pakeitimai susiję su kita keičiamo teisės akto reglamentuojama tema, turėtų būti registruojamas naujas teisės akto projektas.“ Ta pati nuostata taikytina ir komitetų teikiamiems pasiūlymams.

7. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje dėl Baudžiamojo kodekso 228, 229 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-106(2) konstatavo, kad „BK 229 straipsnio (tarnybinių pareigų neatlikimas – taip pat korupcinio pobūdžio veika) nuostatos, <...> prieštarauja ir pradiniam įstatymo projekto sumanytojų tikslui, nurodytam aiškinamajame rašte – „skatinti viešąjį sektorių dirbti atsakingai ir skaidriai“.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis,  nusprendė:

1. 2025 m. birželio 11 ir 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstant Baudžiamojo kodekso 68¹ ir 228 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-106 Seimo statuto nuostatos buvo pažeistos.

2. Papildžius svarstomą Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektą nauju 230 straipsniu, buvo įgyvendinti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyti teisėkūros principai.

3. Papildžius svarstomą Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektą nauju 229  straipsniu, nebuvo paisoma Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. gegužės 8 d. rekomendacijos, jog Seimo narių teikiami pasiūlymai projektui savo tema ir turiniu turi būti susiję su teisės akto projektu, kuriam šie pasiūlymai teikiami.

Pritarta bendru sutarimu.

Komisijos pirmininkė                                                                                                                    Aušrinė Norkienė