Komisijos išvada „Dėl galimų Lietuvos Respublikos Seimo statuto pažeidimų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo NR. I-1571 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-1119 pateikimo metu"

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA

IŠVADA

DĖL GALIMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO PAŽEIDIMŲ LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XVP-1119 PATEIKIMO METU

2025-12-16      Nr. 101-I-25

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Viktoras Fiodorovas, Lilija Vaitiekūnienė, Ingrida Braziulienė, Domas Griškevičius, Arminas Lydeka, Aušrinė Norkienė, Audrius Radvilavičius, Šarūnas Šukevičius, Daiva Žebelienė, gavusi Seimo nario Eugenijaus Gentvilo 2025 m. gruodžio 11 d. skundą, Seimo narių Giedrės Balčytytės, Mindaugo Lingės ir Agnės Širinskienės 2025 m. gruodžio 11 d. skundą bei Seimo narės Ingridos Šimonytės 2025 m. gruodžio 14 d. skundą dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) nuostatų taikymo Seimo posėdyje pateikiant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-1119 (toliau – Įstatymo projektas) ir vadovaudamasi Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teikia šią išvadą.

Etikos ir procedūrų komisija nustatė:

Seimo narys E. Gentvilas savo skunde nurodė, kad 2025 m. gruodžio 11 d. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. Šukys, pradėjęs Seimo vakarinį posėdį, nepaskelbė Seimo narių registracijos, tačiau pranešė apie klausimo dėl Įstatymo projekto pateikimą, paprašė 30 minučių pertraukos ir paskelbė balsavimą dėl šios pertraukos. Pareiškėjo nuomone, tai, kad nebuvo paskelbta Seimo narių registracija pagal Seimo statuto nuostatas, kelia pagrįstą abejonę, kad sprendimai buvo priimti nepradėjus Seimo vakarinio posėdžio.

Seimo nariai G. Balčytytė, M. Lingė ir A. Širinskienė (toliau – Pareiškėjai) prašė įvertinti, ar 2025 m. gruodžio 11 d. Seimo vakarinis posėdis, nepaskelbus Seimo narių registracijos, vyko teisėtai ir jame priimti sprendimai gali būti laikomi galiojančiais.

Pareiškėjai taip pat nurodė, kad Seimo vakariniame posėdyje po pateikimo pritarus Įstatymo projektui, Seimo narys Audrius Petrošius informavo Seimą apie Seimo narių surinktus parašus dėl teikiamo Įstatymo projekto teisinio poveikio vertinimo pagal Seimo statuto 145 straipsnio 4 dalį. Seimo narė A. Širinskienė pasiūlė teikti Įstatymo projektą visuomenei svarstyti remiantis Seimo statuto 143 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Po šių prašymų Seimo narys Š. Birutis frakcijos vardu pasiūlė taikyti Įstatymo projekto svarstymo skubą.

Išklausęs Seimo narių prašymų, Seimo posėdžio pirmininkas R. Šukys pirmiausia pateikė balsavimui Š. Biručio siūlymą dėl skubos tvarkos. Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas skelbti Įstatymo projektą visuomenei svarstyti pagal Seimo statuto 153 straipsnio 2 dalį Seimui balsuoti nepateiktas, Seimo posėdžio pirmininkui R. Šukiui motyvavus, kad skubos tvarka panaikina paskelbimo visuomenei svarstyti galimybę.

Pareiškėjai prašo įvertinti, ar Seimo posėdžio pirmininko R. Šukio neatsižvelgimas į nuo šoninio mikrofono pasisakančių Seimo narių pasiūlymų eilės tvarką dėl projekto teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ir klausimo teikimo skubos tvarka balsavimo skelbimo, neprieštarauja Seimo statutui.

Seimo narė I. Šimonytė (toliau – Pareiškėja) nurodė, kad Seimo narys Š. Birutis paprašė Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka, nors, pareiškėjos nuomone, nėra žinomos jokios susidariusios politinės, socialinės, ekonominės ar kitos aplinkybės, dėl kurių būtina skubiai keisti Lietuvos radijo ir televizijos (toliau – LRT) generalinio direktoriaus atleidimo tvarką ir pagrindus bei reglamentuoti reikalavimus generaliniam direktoriui. Pareiškėja teigia, kad toks reikalavimas neatitinka Seimo statuto nuostatų ir neturėjo būti teikiamas balsavimui. Be to, atkreipia dėmesį, kad svarstymo skubos tvarka prašantis Seimo narys Š. Birutis tokio pagrindo neįvardijo.

Pareiškėja nurodė, kad dėl Seimo nario Š. Biručio pasisakyme minėto anksčiau pateikto įstatymo projekto (Nr. XVP-1052) buvo paprašyta atlikti teisinio reguliavimo vertinimą pagal Seimo statuto 145 straipsnį. Pareiškėja nurodė, kad taisyti projekto nesklandumus negavus ekspertų nuomonės yra nelogiška ir nepagarbu ekspertų atžvilgiu ir tai negali pateisinti skubos naujo įstatymo projekto svarstymui, nes ankstesnis projektas skubos tvarka nėra svarstomas. Kiti pateikti motyvai – geresnė viešojo valdymo praktika, atitikimas tarptautiniams dokumentams, mažiau politizuotos tvarkos nustatymas – niekaip nelaikytini ypatingu atveju ir neliudija susiklosčiusių išskirtinių aplinkybių.

Pareiškėja prašo įvertinti, ar atsižvelgiant į minėtas aplinkybes sprendimas Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka atitinka Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalies nuostatą.

2025 m. gruodžio 10 d. buvo įregistruotas Įstatymo projektas, kuriuo siūloma keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 2 ir 5 dalis, reglamentuojančias LRT generalinio direktoriaus skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarką ir pagrindus. 

Anksčiau, 2025 m. lapkričio 24 d., buvo įregistruotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-1052 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XVP-1052), kuriuo taip pat buvo siūloma keisti Įstatymo 13 straipsnio 5 dalį. Dėl Įstatymo projekto Nr. XVP-1052 buvo nutarta prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, tačiau kol kas tokia išvada nėra gauta. Skubos tvarka svarstant Įstatymo projektą Nr. XVP-1052 nėra taikoma. 

2025 m. gruodžio 11 d. Seimo vakarinio posėdžio darbotvarkėje 1-4 klausimu buvo numatytas Įstatymo projekto pateikimas. 

Seimo posėdžio pirmininkas R. Šukys paskelbė apie Seimo vakarinio posėdžio pradžią. Tuomet informavo, kad klausimas dėl Įstatymo projekto pateikimo buvo perkeltas iš Seimo rytinio posėdžio darbotvarkės. Seimo posėdžio pirmininkas nepaskelbė Seimo narių registracijos, nurodęs, kad ji bus paskelbta po to, kai bus pateiktas darbotvarkės klausimas. 

Seimo posėdžio pirmininkas R. Šukys pranešė apie klausimo dėl Įstatymo projekto svarstymą. R. Šukys informavo, kad prieš baigiantis Seimo rytiniam posėdžiui šio klausimo pranešėjas Seimo narys Audrius Radvilavičius paprašė, kad jis, kaip Seimo posėdžio pirmininkas, pasiūlytų 30 minučių trukmės pertrauką, nes pranešėjas nori papildomai pasirengti klausimo pateikimui. 

Buvo paskelbtas balsavimas dėl 30 minučių pertraukos. Seimo narių balsų dauguma pertraukai buvo pritarta.

Po balsavimo dėl pertraukos Seimo nariai išreiškė abejonių dėl nepaskelbtos Seimo narių registracijos Seimo vakarinio posėdžio pradžioje. Reaguodamas į Seimo narių iškeltas abejones, Seimo posėdžio pirmininkas paskelbė Seimo narių registraciją.

Po pertraukos vyko Įstatymo projekto pateikimas. Seimo posėdžio pirmininkas paskelbė balsavimą dėl Įstatymo projekto pateikimo. Seimo narių balsų dauguma Įstatymo projektui po pateikimo buvo pritarta.

Įvykus minėtam balsavimui Seimo narys A. Petrošius nuo šoninio mikrofono pranešė, kad yra surinkti Seimo narių parašai dėl nepriklausomo ekspertinio vertinimo. Surinktus Seimo narių parašus Seimo posėdžio pirmininkui įteikė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Seimo narė A. Širinskienė, remdamasi Seimo statuto 143 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, pasiūlė perduoti Įstatymo projektą visuomenei svarstyti. 

Po to kalbėjęs Seimo narys Šarūnas Birutis frakcijos vardu pateikė siūlymą Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka ir išdėstė tokio siūlymo motyvus: „Mie­li ko­le­gos, tik­rai nie­ko ne­tu­rė­da­mas prieš, o my­lė­da­mas LRT ir gerb­da­mas ir da­bar­ti­nę va­do­vy­bę, bet tam, kad iš­tai­sy­tu­me prieš tai pa­teik­to įsta­ty­mo ne­sklan­du­mus, su­kė­lu­sius da­lies vi­suo­me­nės re­ak­ci­ją, su­ma­žin­tu­me įtam­pą vi­suo­me­nė­je, įgy­ven­din­tu­me ge­res­nę val­dy­mo vie­ša­ja­me sek­to­riu­je prak­ti­ką, aiš­kiau api­brėž­tu­me aukš­čiau­sio val­dy­mo or­ga­no – LRT ta­ry­bos – pa­rei­gas ir tei­ses, su­pras­da­mi, kad del­si­mas su­kel­tų ža­lą ir ri­zi­ką vi­suo­me­nės sau­gu­mui, ir tam, kad už­tik­rin­tu­me ži­niask­lai­dos lais­vę ir ati­tik­tį Eu­ro­pos char­ti­jos dėl spau­dos lais­vės ir Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­grin­di­nių žmo­gaus tei­sių 11 straips­nio tvar­kos, pri­ta­riu skaid­res­nės, aiš­kes­nės, la­biau at­skai­tin­gos, ma­žiau po­li­ti­zuo­tos tvar­kos nu­sta­ty­mui ir siū­lau sku­bos tvar­ką ši­to įsta­ty­mo pri­ėmi­mui.“

Seimo posėdžio pirmininkas R. Šukys pirmiausia Seimui teikė balsuoti Seimo nario Š. Biručio frakcijos vardu pateiktą siūlymą dėl skubos taikymo. Seimo posėdžio pirmininkas nurodė, kad kiti gauti prašymai bus perduoti pagrindiniam komitetui, kuris juos įvertins ir priims sprendimus. R. Šukys pažymėjo, kad pagal Seimo statutą šie pasiūlymai turi būti teikiami komitetui.

Tuo metu, kai Seimo narys A. Petrošius informavo apie surinktus Seimo narių parašus, remiančius iniciatyvą prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio išvados, ir buvo paskelbtas balsavimas dėl skubos taikymo, Seimo pagrindinis komitetas dar nebuvo paskirtas.

Įvyko balsavimas dėl siūlymo svarstyti Įstatymo projektą skubos tvarka. Seimo narių balsų dauguma skubos tvarkai buvo pritarta.

Seimo posėdžio pirmininkas R. Šukys nepateikė Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymo Seimo nariams balsuoti, nurodęs, kad Seimui nutarus Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka, pasiūlymas dėl Įstatymo projekto paskelbimo visuomenei svarstyti negali būti teikiamas balsavimui. R. Šukys taip pat teigė, kad ko­mi­te­tas ga­lės šiuo klausimu pri­im­ti spren­di­mus pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ci­ją.

Seimo statuto 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo nariai registruojami kiekvieno posėdžio pradžioje ir prieš iš anksto numatytus balsavimus. Seimo statuto 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose. 

Atsižvelgiant į šias nuostatas, galima daryti išvadą, kad Seimo nario registracija Seimo posėdžio pradžioje patvirtina jo dalyvavimą posėdyje, tačiau registracija nėra tapati Seimo nario balsavimui dėl konkretaus klausimo.

Seimo statuto 100 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmininkaujantis žodžiu ir plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Seimo posėdžio pradžią lemia pirmininkaujančio veiksmai – posėdžio pradžios paskelbimas žodžiu ir plaktuko smūgiu, o neįvykusi registracija savaime nesuponuoja posėdžio neteisėtumo.

Seimo statuto 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimas nutaręs pradėti svarstymo procedūrą, gali nuspręsti, ar paskelbti šį projektą visuomenei svarstyti. 

Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad Seimas nutaręs pradėti svarstymo procedūrą, gali nuspręsti, ar taikyti skubos ar ypatingos skubos svarstymo ir priėmimo tvarką.

Seimo statuto 145 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagrindinis komitetas privalo kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, jeigu tokią iniciatyvą savo parašais arba dėl to balsuodami Seimo posėdyje paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Ši iniciatyva prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados turi būti pateikta pagrindiniam komitetui, kol pagrindinis komitetas nėra priėmęs vieno iš šio statuto 150 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose numatytų sprendimų. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados iniciatoriai privalo suformuluoti klausimus, atitinkančius šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatytus kriterijus. Galutinį sprendimą dėl teikiamų klausimų ir jų formuluočių priima pagrindinis komitetas.

To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad 4 dalyje numatyta Seimo narių iniciatyva prašyti pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl to paties projekto gali būti teikiama tik vieną kartą ir tik tuo atveju, jeigu dėl šio projekto tokios išvados dar nėra paprašęs pagrindinis komitetas. Kai Seimas nusprendžia projektą svarstyti ir priimti skubos ar ypatingos skubos tvarka, kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi negalima.

Seimo statuto 24 skirsnis reglamentuoja įstatymo projekto svarstymą ir priėmimą skubos ir ypatingos skubos tvarka. 

Seimo statuto 162 straipsnis nustato, kaip teikiami siūlymai svarstyti ir priimti įstatymų projektus skubos tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skubos tvarka svarstomi ir priimami Seimo nutarimų, dėl kurių svarstymo ir priėmimo šiame statute nenustatyta kita tvarka, o jei taip nusprendžia Seimas, – ir įstatymų projektai.

Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siūlyti šią svarstymo ir priėmimo tvarką motyvuotu teikimu turi teisę Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas arba Seimo Pirmininką pavaduojantis Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo opozicijos lyderis, pagrindinis komitetas, frakcija arba Vyriausybė. Šioje dalyje nurodytų subjektų teikimu įstatymų projektų svarstymo ir priėmimo skubos tvarka procedūra gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 14 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų svarstymo skubos tvarka procedūra suponuoja įstatymų leidybos proceso stadijų, ypač svarstymo stadijos, sutrumpinimą, taigi ribotas galimybes užtikrinti, kad būtų laikomasi iš Konstitucijos, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančių įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų kokybės reikalavimų.

Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:

1. Seimo 2025 m. gruodžio 11 d. vakarinio posėdžio pradžioje Seimo posėdžio pirmininkas R. Šukys prieš prasidedant klausimų svarstymui nepaskelbė Seimo narių registracijos. Seimo posėdžio pirmininkas pasiūlė Seimo nariams registruotis jau įvykus balsavimui dėl pertraukos. 

2. Seimo statuto 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo nariai registruojami kiekvieno posėdžio pradžioje ir prieš iš anksto numatytus balsavimus. Seimo statuto 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikoma, jog Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose. 

Iš šių nuostatų galima daryti išvadą, kad Seimo nario registracija Seimo posėdžio pradžioje patvirtina jo dalyvavimą posėdyje, bet minėta registracija nėra tapati Seimo nario balsavimui dėl konkretaus klausimo. 

3. Seimo statuto 100 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmininkaujantis žodžiu ir plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą.

Taigi daroma išvada, kad Seimo posėdžio pradžią lemia pirmininkaujančio veiksmai – posėdžio pradžios paskelbimas žodžiu ir plaktuko smūgiu, o Seimo posėdžio pradžioje neįvykusi registracija savaime nesuponuoja posėdžio neteisėtumo.

4. Seimo posėdyje pritarus Įstatymo projektui po pateikimo Seimo narys A. Petrošius pateikė siūlymą prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados Įstatymo projektui pagal Seimo statuto 145 straipsnio 4 dalį. 

5. Pritarus Įstatymo projektui po pateikimo Seimo narė A. Širinskienė, remdamasi Seimo statuto 143 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, pateikė siūlymą paskelbti Įstatymo projektą visuomenei svarstyti.

6. Išklausius Seimo narių A. Petrošiaus ir A. Širinskienės siūlymų Seimo narys Š. Birutis frakcijos vardu pateikė siūlymą svarstyti Įstatymo projektą skubos tvarka, išdėstydamas tokio siūlymo motyvus. 

7. Seimo posėdžio pirmininkas R. Šukys atsisakė skelbti balsavimą dėl Seimo nario A. Petrošiaus pateikto siūlymo prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, nurodydamas, kad šis klausimas priklauso pagrindinio  komiteto kompetencijai.

8. Tuo metu, kai Seimo narys A. Petrošius informavo apie surinktus Seimo narių parašus, remiančius iniciatyvą prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio išvados, ir kai buvo paskelbtas balsavimas dėl siūlymo Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka, pagrindinis komitetas dar nebuvo paskirtas.

9. Seimo statuto 145 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagrindinis komitetas privalo kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, jeigu tokią iniciatyvą savo parašais arba dėl to balsuodami Seimo posėdyje paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Ši iniciatyva prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados turi būti pateikta pagrindiniam komitetui, kol pagrindinis komitetas nėra priėmęs vieno iš šio statuto 150 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose numatytų sprendimų. Galutinį sprendimą dėl teikiamų klausimų ir jų formuluočių priima pagrindinis komitetas.

10. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Seimui nusprendus projektą svarstyti ir priimti skubos ar ypatingos skubos tvarka, kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi negalima.

11. Seimo posėdžio pirmininkas R. Šukys pirmiausia teikė balsavimui Seimo nario Š. Biručio frakcijos vardu pateiktą siūlymą taikyti skubą svarstant Įstatymo projektą.

12. Seimo posėdžio pirmininkas R. Šukys atsisakė teikti Seimo balsavimui Seimo narės A. Širinskienės siūlymą paskelbti Įstatymo projektą visuomenei svarstyti, nurodydamas, kad tai nesuderinama su Seimo sprendimu Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka ir tai, kad sprendimą šiuo klausimu pagal savo kompetenciją turi priimti komitetas.

13. Seimo statuto 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimas nutaręs pradėti svarstymo procedūrą, gali nuspręsti, ar paskelbti šį projektą visuomenei svarstyti. 

14. Seimo statute nėra įtvirtinta nuostatų, draudžiančių paskelbti Įstatymo projektą visuomenei svarstyti tais atvejais, kai yra nutarta Įstatymo projekto svarstymo metu taikyti skubos tvarką, tačiau toks siūlymas būtų realiai neįgyvendinamas dėl sutrumpintų svarstymo terminų.

15. Seimas nutarė Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka, nors anksčiau įregistruotas Įstatymo projektas Nr. XVP-1052, kuriuo taip pat siūloma keisti Įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, nebuvo svarstomas skubos tvarka ir dėl jo nutarta prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados.

16. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Įstatymo projekto gautas didelis skaičius pastabų ir pasiūlymų, į diskusijas įsitraukia daug suinteresuotų asmenų ir organizacijų, tai rodo šio klausimo svarbą ir aktualumą visuomenėje, todėl kyla abejonių, ar Įstatymo projekto svarstymas skubos tvarka neužkirs kelio išsamioms diskusijoms ir leis priimti kokybiškai parengtą įstatymą.

17. Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų projektų svarstymo ir priėmimo skubos tvarka procedūra gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.

18. Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 14 d. nutarime pažymėjo, kad skubos tvarka suponuoja įstatymų leidybos proceso stadijų, ypač svarstymo stadijos, sutrumpinimą, taigi ribotas galimybes užtikrinti, kad būtų laikomasi iš Konstitucijos, be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančių įstatymų leidybos proceso viešumo ir skaidrumo, įstatymų kokybės reikalavimų.

Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis,  nusprendė:

1. Nepritarti, kad Seimo 2025 m. gruodžio 11 d. vakarinio posėdžio pradžioje Seimo posėdžio pirmininkui Raimondui Šukiui nepaskelbus Seimo narių registracijos buvo pažeista Seimo narių teisė registruotis pagal Seimo statuto 98 straipsnio 2 dalies nuostatą.

2. Seimo posėdžio pirmininkas Raimondas Šukys, neskelbdamas balsavimo dėl Seimo nario Audriaus Petrošiaus pateikto siūlymo prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, Seimo statuto nuostatų nepažeidė.

3. Seimo posėdžio pirmininkas Raimondas Šukys, pirmiausia paskelbdamas balsavimą dėl Seimo nario Šarūno Biručio frakcijos vardu pateikto siūlymo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-1119 svarstyti skubos tvarka, Seimo statuto nuostatų nepažeidė. 

4. Seimas, nutardamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-1119 svarstyti skubos tvarka dėl Seimo nario Šarūno Biručio teikime išdėstytų motyvų, Seimo statuto nuostatų nepažeidė. 

5. Nepritarti, kad Seimo posėdžio pirmininkas Raimondas Šukys, nepaskelbdamas balsavimo dėl Seimo narės Agnės Širinskienės pasiūlymo, apribojo Seimo narių teisę apsispręsti ir tokiu būdu pažeidė Seimo statuto nuostatas. 

Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė 1.

Komisijos pirmininkas                                                                                                     Viktoras Fiodorovas