Apie parodą „SUGRĮŽIMAS Į PASAULIO BENDRIJĄ. Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimas 1990–1993 m.“

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tačiau tai dar nereiškė visateisio sugrįžimo į pasaulio bendriją – buvo būtinas tarptautinis diplomatinis pripažinimas, baigiamasis nepriklausomybės atkūrimo etapas.

Lietuva į pasaulio bendruomenę grįžo ne kaip nauja valstybė, jos valstybingumo tradicija siekia šimtmečius, o Respublikos vieta tarp pasaulio valstybių buvo įtvirtinta dar XX a. pradžioje. 1940 m. Sovietų Sąjungai Lietuvą okupavus ir aneksavus, valstybė neteko galimybės įgyvendinti suverenias teises, tačiau teisinis tęstinumas nenutrūko – aneksijos nepripažino kai kurios Vakarų valstybės, o užsienyje ir toliau veikė Lietuvos diplomatinė tarnyba. Gyva išliko ir visuomenės valia susigrąžinti valstybę, kurią liudijo pasipriešinimas okupacijai ir XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje kilęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkvėptas atgimimo judėjimas. 

Po Kovo 11-osios pagrindinis Lietuvos užsienio politikos tikslas buvo vienas – pasiekti oficialų ar atnaujinti buvusį valstybės pripažinimą ir atkurti diplomatinius santykius. Tai nebuvo savaiminis procesas, mat per penkis okupacijos dešimtmečius Lietuva buvo ištrinta iš pasaulio politinio žemėlapio ir primiršta, todėl reikėjo laiko ir pastangų, kad sovietinės propagandos kurtą įvaizdį pakeistų pačios Lietuvos pasakojimas. 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (vėliau pavadintos ir Atkuriamuoju Seimu), Vyriausybės ir atkuriamos Užsienio reikalų ministerijos atstovai ieškojo kelių į kitų valstybių parlamentus, vyriausybes, į tarptautines organizacijas ir žiniasklaidą, o jiems talkino išeivija. Kol Vakarų vyriausybės laikėsi atsargios laukimo taktikos, reikšmingi tapo parlamentiniai ryšiai, ypač svarbus buvo Skandinavijos šalių palaikymas. 

Kelias į pripažinimą nebuvo tiesus – Sovietų Sąjungos paskelbta ekonominė blokada, 1991 m. sausį patirta karinė agresija, nuolatiniai išpuoliai ir Medininkų žudynės rodė, kad okupantas neketina lengvai pasitraukti. Visą šį laiką Lietuvos pozicija liko aiški: Lietuva į SSRS sudėtį teisėtai niekada neįėjo, todėl SSRS turi iš čia pasitraukti. 

Po Sovietų Sąjungos agresijos 1991-ųjų sausį, jau vasario 11 d. Lietuvos Respubliką pripažino Islandija, vasario 28 d. – Danija, tačiau tikra pripažinimų banga kilo tik žlugus rugpjūčio pučui Maskvoje, kai per savaitę Lietuvą pripažino dešimtys valstybių: rugsėjo 2 d. – JAV, rugsėjo 6 d. – pati Sovietų Sąjunga, o rugsėjo 17 d. Lietuva tapo Jungtinių Tautų Organizacijos nare.

Siekiant sugrįžti į pasaulio bendriją reikėjo atkurti diplomatinius santykius, steigti atstovybes, jungtis į tarptautines organizacijas ir į Vakarų politinę, ekonominę bei kultūrinę erdvę. 1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesti paskutiniai Rusijos kariuomenės daliniai – tai vienas svarbiausių nepriklausomybės įtvirtinimo pasiekimų. Vėliau pasirinkta kryptis vedė į Vakarų kolektyvinės gynybos sistemą: 2004 m. įtvirtinta narystė NATO ir Europos Sąjungoje tapo ilgo sugrįžimo į Vakarų erdvę rezultatu ir esmine valstybės saugumo bei europinės integracijos atrama.

Ši paroda – apie sugrįžimą. Apie kelią nuo nepriklausomybės atkūrimo, kurio pasaulis dar nedrįso pripažinti, iki visateisės narystės tarptautinėje bendrijoje. Apie žmones, kurie gynė Lietuvos teisę būti laisvai, ieškojo sąjungininkų, derėjosi ir kūrė diplomatinius ryšius.
Parodoje eksponuojamos fotografijos yra saugomos: Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos diplomatiniame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, ELTA fotoarchyve, JAV Kongreso bibliotekoje, Europos Parlamento Multimedijos centre, Jungtinių Tautų Organizacijos fotoarchyve; taip pat Romualdo Jurgaičio, Rimanto Stankevičiaus, Nijolės Oželytės-Vaitiekūnienės, Geir Bølstad, Algirdo Saudargo asmeniniuose archyvuose. 

Fotografijų autoriai: Geir Bølstad, Vytautas Daraškevičius, Eskinder Debebe, Vladimiras Gulevičius, Antanas Gylys, Gediminas Stanislovas Ilgūnas, Kęstutis Jankauskas, Jonas Juknevičius, Valentinas Juraitis, Romualdas Jurgaitis, Juozas Kazlauskas, Imaeda Koichi, Stasys Laukys, Paulius Lileikis, Gerimantas Penikas, Andrius Petrulevičius, Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Gediminas Svitojus, Vladas Ščiavinskas, Raimundas Šuika, Raimondas Urbakavičius, Vitolis Enrikas Vengris, Anna Wdowińska.

Parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja parodos partneriams už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma archyvine medžiaga.

Parodos rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. 

Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir Žydrūnas Mačiukas, tekstų redaktorė Dainora Mozerė, nuotraukų redaktorius ir parodos dizaineris Tomas Rastenis.

Parodos partneriai 

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

Lietuvos nacionalinis muziejus 

ELTA 

JAV Kongreso biblioteka 

Europos Parlamento Multimedijos centras 

Jungtinių Tautų Organizacijos fotoarchyvas

Paroda bus pristatyta 2026 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Vitražo galerijoje, ją sudaro 27 kilnojami stendai, kurių dydis 100x70 cm, jei norėtumėte pasiskolinti parodą, rašykite el. paštu: [email protected]  

Susijusi informacija:

Parodos parlamentarizmo istorijos temomis

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir Žydrūnas Mačiukas,
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Jei norėtumėte pasiskolinti parodą, rašykite el. paštu: [email protected]