Paroda „LAISVĖS TROŠKIMAS. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas (1931–2022)“

Pagrindinis mūsų troškimas buvo laisvės troškimas. Laisvės patiems tvarkyti savo gyvenimus ir savo verslą, laisvai reikšti savo įsitikinimus, patiems rinkti savo valdžią. Gyvenimas, kai galvodavome viena, o sakydavome kita, kai rinkimai buvo tik tariami, o ne laisvi ir demokratiniai, – visa tai mums buvo įsipykę iki gyvo kaulo. Mes nebenorėjome veidmainystės. Laisvę mes išsikovojome ir tai buvo didžiausias mūsų laimėjimas.

Aloyzas Sakalas
    

Ši paroda skiriama Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatui, Lietuvos Respublikos Seimo ir Europos Parlamento nariui, sovietinių lagerių kaliniui, Vilniaus universiteto profesoriui, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjui, Lietuvos socialdemokratų partijos kūrėjui, partijos pirmininkui ir garbės pirmininkui Aloyzui Sakalui. Dėl reikšmingo indėlio atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, itin bendražygių vertinto darbštumo, kompetencijos ir analitinio mąstymo, drąsos sakyti tiesą, konstruktyvaus politinio rezultato siekimo ir gebėjimo bendrauti A. Sakalas laikomas viena iš labiausiai nusipelniusių asmenybių šių dienų Lietuvoje.

Aloyzas Sakalas gimė 1931 m. liepos 6 d. Kaune, darbščioje ir darnioje Petro ir Zofijos Sakalų šeimoje. Kaip pats prisiminė, „šeimoje buvo santarvė: nesu nei smurto matęs, nei pikto žodžio girdėjęs“. Priklausė Lietuvos skautų organizacijai. Vaikystės vasaras leisdavo pas dėdę Ukmergės rajone, kur išmoko kaimo kasdienybės – ir arti, ir šienauti, ir karvę pamelžti. Antrosios sovietų okupacijos metais (1949), dar nebaigęs mokyklos, dėl draugui parašyto laiško apie prievartinę kolektyvizaciją Lietuvoje aštuoniolikametis A. Sakalas buvo suimtas ir apkaltintas antitarybine agitacija. Ypatingojo pasitarimo nuosprendžiu Maskvoje jis buvo nuteistas aštuonerių metų lagerio bausme: kalintas Kengyro ypatingajame lageryje (Kazachstane), vėliau – pataisos darbų lageryje Sovietskaja Gavanėje (Chabarovsko krašte). Į Lietuvą grįžo po 5 metų, būdamas 23-ejų – anksčiau laiko paleistas po Stalino mirties.

Grįžęs įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, nes visada svajojo tapti mokslininku. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docento Algirdo Smilgos pakviestas, daugiau nei 20 metų dirbo Puslaidininkių fizikos katedroje, tapo docentu, vėliau – profesoriumi, apgynė daktaro ir habilituoto daktaro disertacijas. Nuo pirmųjų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsikūrimo dienų 1988 m. profesorius Aloyzas Sakalas natūraliai įsitraukė į jo veiklą: tapo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Sąjūdžio rėmimo grupės nariu, vadovavo Sąjūdžio Vilniaus tarybai. Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime, kaip Vilniaus universiteto atstovas, kartu su prof. Stasiu Uosiu buvo išrinktas į Sąjūdžio Seimą. 1989–1990 m. Aloyzas Sakalas aktyviai prisidėjo prie Sąjūdžio organizacinio darbo, pirmininkaudavo posėdžiams ir konferencijoms, vesdavo Sąjūdžio organizuojamus mitingus. 1990 m. vasario 24 d. Vilniaus Antakalnio rinkimų apygardoje buvo išrinktas į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, o 1990 m. kovo 11 d., būdamas 58 metų, balsavo už Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, tapdamas vienu iš 124 signatarų. Pirmajame, dar Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos, posėdyje 1990 m. kovo 10 d. A. Sakalas buvo išrinktas Mandatų komisijos pirmininku. Šioms pareigoms jį pasiūlęs Vilniaus Sąjūdžio atstovas, deputatas Eugenijus Petrovas kalbėjo: „Tai visų gerai pažįstamas, dalykiškas, aukštų moralinių savybių žmogus, kas leidžia visiškai juo pasitikėti šiame svarbiame darbe“ – lakoniška ir tiksli Aloyzo Sakalo, žmogaus ir politiko, charakteristika.

Kartu su profesoriumi Kazimieru Antanavičiumi ir kitais bičiuliais A. Sakalas 1989 m. atkūrė Lietuvos socialdemokratų partiją, 1991 m. tapo šios partijos pirmininku, o vėliau – garbės pirmininku. Socialdemokratinės vertybės – laisvė, solidarumas, socialinis teisingumas – buvo gairės, kuriomis jis vadovavosi eidamas atsakingas pareigas trijose Lietuvos Respublikos Seimo kadencijose. Nors buvo fizikas, A. Sakalas vadovavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, iš teisininkų bendruomenės susilaukė pagarbos ir pripažinimo. 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapo vienu iš pirmųjų Lietuvos atstovų Europos Parlamente. Už nuopelnus valstybei apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, o 2009 m. – Taivano parlamento Garbės medaliu už parlamentinę diplomatiją. Aloyzas Sakalas aktyviai reiškėsi ir visuomeninėje veikloje – ilgus metus vadovavo vaikų teisių gynimo organizacijai „Gelbėkit vaikus“, buvo organizacijos pirmininkas ir garbės pirmininkas.

Pirmoje santuokoje Aloyzas Sakalas susilaukė dukros Eglės. Su antra žmona Rita Sakaliene išgyveno daugiau kaip penkiasdešimt metų, užaugino dukrą Rūtą, sūnų Paulių ir žmonos dukrą Jūratę. Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido santuokoje su Daiva Sakale. Visada džiaugėsi vaikų ir anūkų mokslo siekiais bei jų akademiniais laimėjimais. Apžvelgdamas savo gyvenimą, Aloyzas Sakalas sakė didžiuojąsis, kad niekada neišsižadėjo savo politinių pažiūrų ir nekaitaliojo nuomonės, visada laikėsi principo, jog skęstančius reikia gelbėti, o ne abejingai stebėti, kaip jie kapanojasi patys. Jis troško vieningesnės Lietuvos, kurioje turtingesni padėtų neturtingiems, o kiekvienas galvotų ne tik apie save, bet ir apie bendrą gerovę. 

Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai yra saugomi: Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, ELTA fotoarchyve, dienraščio „Lietuvos rytas“ fotoarchyve ir LSDP centrinės būstinės fotoarchyve; Aloyzo Sakalo dukros Rūtos Brūzgienės, signataro Gintauto Iešmanto, fotografų Romualdo Jurgaičio ir Kęstučio Svėrio asmeniniuose archyvuose. Fotografijų autoriai: Antanas Ališauskas, Martynas Ambrazas, Džoja Gunda Barysaitė, Arnoldas Barysas, Roma Beliajevienė, Elena Belskytė, Ramūnas Danisevičius, Larisa Dmuchovskaja, Alfredas Girdziušas, Vladimiras Gulevičius, Gediminas Ilgūnas, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Juozas Kazlauskas, Dainius Labutis, Gintaras Mačiulis, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Algirdas Sabaliauskas, Kęstutis Svėrys, Raimundas Šuika ir K. Usačiovas.

Parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja parodos partneriams už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma archyvine medžiaga.

Parodos rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. 

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius Žydrūnas Mačiukas, tekstų redaktorė Dainora Mozerė, nuotraukų redaktorius Rimvydas Petkevičius, parodos dizaineris Tomas Rastenis.

Parodos partneriai 

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas

Lietuvos Respublikos Prezidento archyvas

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 

Lietuvos valstybės naujasis archyvas

Lietuvos ypatingasis archyvas

ELTA 

Dienraštis „Lietuvos rytas“ 

LSDP centrinės būstinės archyvas

Paroda bus pristatyta 2026 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje. Parodą sudaro 16 kilnojamų stendų, kurių dydis 100x70 cm, jei norėtumėte pasiskolinti parodą, rašykite el. paštu: [email protected]  

Susijusi informacija:

Parodos parlamentarizmo istorijos temomis

Parengė Žydrūnas Mačiukas,
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Jei norėtumėte pasiskolinti parodą, rašykite el. paštu: [email protected]